Vos 30 nanosekundžių trukmės signalas, užfiksuotas iš kosmoso, tapo tikru galvosūkiu mokslininkams. Iš pradžių buvo manoma, kad jis gali būti kilęs iš tolimos žvaigždžių sistemos ar galbūt net nežinomos galaktikos.
Tačiau paaiškėjo visai kas kita. Jo šaltinis buvo visai arti, tiesiog Žemės orbitoje. Neįprasta, kad toks trumpas ir intensyvus signalas sklinda ne iš aktyvios sistemos, o iš objekto, kurį daugelis seniai palaidojo – seniai nebeveikiančio palydovo „Relay 2“.
Šis atradimas tapo įrodymu, kad kosmosas, net ir tas, kuris tiesiog virš mūsų galvų, dar kupinas paslapčių. Kaip paaiškėjo, net nebeveikiantys palydovai, nutraukę savo misijas prieš pusę amžiaus, gali netikėtai prisiminti savo buvimą.
Nors šiuo atveju tai greičiausiai natūrali fizikinė iškrova, o ne sąmoningas signalas, pats faktas jau tapo diskusijų objektu tarp mokslininkų, kurie tiria kosmoso tylos pertraukas.
Ši situacija ne tik kelia klausimų dėl techninių priežasčių, bet ir primena apie tai, kad aplink mūsų planetą skrieja ne tik aktyvūs, bet ir užmiršti aparatai, kurie vis dar gali skleisti netikėtus impulsus.
Tai ir pavojaus šaltinis, ir naujas informacijos šaltinis, kuris gali padėti geriau suprasti, kas vyksta aplink mūsų planetą.
Signalas iš praeities
2024 metų birželio 13 dieną „Australian Square Kilometre Array Pathfinder“ (ASKAP) radioteleskopų tinklas užfiksavo trumpą, tačiau neįprastai intensyvų signalą. Jo trukmė siekė vos 30 nanosekundžių, tačiau jis netruko tapti mįsle.
Buvo manoma, kad šis signalas gali būti kilęs iš kosmoso gilumos, tačiau netrukus tapo aišku, kad jo šaltinis yra netoli Žemės.
Išanalizavus duomenis, mokslininkai nustatė, kad signalas galėjo sklisti iš maždaug 4500 kilometrų aukščio, o tai jau patenka į žemąją Žemės orbitą. Tuomet buvo patikrinta šimtai palydovų trajektorijų, kad būtų nustatyta, kuris galėjo būti signalo šaltinis.
Tarp visų galimų variantų vienas išsiskyrė itin tiksliai – tai buvo amerikietiškas palydovas „Relay 2“, kuris oficialiai laikomas nebeveikiančiu jau nuo 1965 metų.
Kas galėjo sukelti tokį signalą?
Mokslininkai atmetė galimybę, kad „Relay 2“ sąmoningai siuntė signalą, tam trūko techninių galimybių. Pats impulsas buvo per trumpas, kad jį būtų galima priskirti veikiančiai ryšių sistemai. Daug labiau tikėtina, kad tai buvo elektrostatinio krūvio išsikrovimas.
Tokie reiškiniai nėra visiškai nauji, „Arecibo“ teleskopas anksčiau buvo užfiksavęs panašias iškrovas iš senų palydovų, nors jos paprastai trukdavo ilgiau.
Kita hipotezė – mikrometeoroidas galėjo atsitrenkti į palydovo korpusą, sukeldamas plazmos išsiskyrimą, kuris ir tapo radijo signalo šaltiniu. Tai gali paaiškinti tokio signalo pobūdį, trumpas, stiprus, be jokio kodo ar informacijos.
„Zombių“ palydovai: mirę, bet vis dar aktyvūs
Tai ne pirmas atvejis, kai seniai nebeveikiantis palydovas parodo „gyvybės ženklų“. 1974 metais paleistas AMNSAT-OSCAR 7 buvo laikomas nebeveikiančiu nuo 1981 metų, kai sugedo baterijos.
Tačiau 2001 metais jis netikėtai atnaujino ryšį – po 22 metų tylos. Tokie palydovai dažnai vadinami „zombiais“, nes atrodytų, jog jų misija baigta, bet jie gali atsigauti ir vėl siųsti signalus.
Apie šį atradimą publikuotas straipsnis mokslo publikacijų platformoje „arxiv.org“. Vienas iš autorių – Clancy James iš Tarptautinio radijo astronomijos tyrimų centro Australijoje.
Kartu su juo dirbo ir lietuvių kilmės mokslininkas Marcin Glowacki, šiuo metu dirbantis net trijuose žinomuose mokslo centruose – Australijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Afrikoje.
Šis atradimas dar kartą patvirtina, kad net ir seniausi technologiniai pėdsakai orbitoje gali pateikti naujų įžvalgų apie mūsų kosminę aplinką. Mokslininkai tikisi, kad ateityje pavyks užfiksuoti ir daugiau tokių netikėtų signalų, galbūt jie padės geriau suprasti ne tik fizinius procesus, bet ir pačius žmonių sukurtus objektus, skriejančius aplink mūsų planetą.
