Geopolitikos ir saugumo studijų centro pristatytas 2026 metų Demokratijos tvarumo barometras rodo, jog Lietuvoje mažėja gyventojų, manančių, kad Rusija kelia tiesioginį pavojų Baltijos šalims. Su tokiu teiginiu visiškai sutinka 41,8 proc. respondentų, o greičiau sutinka 26,2 proc. apklaustųjų.
„Manančiųjų, kad Rusija kelia tiesioginį pavojų Baltijos šalims, dalis pirmą kartą nuo mūsų tyrimo pradžios yra mažesnė nei 70 proc.: – 8,1 proc., palyginti su 2024 m.“ – teigia tyrimo autorius, politikos mokslų daktaras Mažvydas Jastramskis.
„Be to, pirmą kartą per ketverius metus absoliučios daugumos nesudaro dalis pritariančiųjų, kad Lietuva turėtų visokeriopai padėti Ukrainai (49,9 proc.): – 6,1 proc. nuo praėjusių metų“ – akcentuoja jis.
Pastebima, jog absoliuti dauguma gyventojų mano, kad Baltarusija kelia tiesioginį pavojų Lietuvai (54,3 proc.), bet šis skaičius išlieka mažesnis nei vertinant Kremliaus keliamą grėsmę (68 proc.).
Pasak Geopolitikos ir saugumo studijų centro tyrimo, šiuo metu Rusijos grėsmės suvokimo indekso vertė siekia 64,8 ir yra mažiausia nuo tada, kai 2022 m. pradėta nuosekliai tirti šiuos klausimus.
„Tai rodo dar pakankamą Rusijos keliamos grėsmės suvokimą, visgi praėjusių metų mūsų tyrimo išvada, kad Rusijos grėsmės suvokimas nuo 2022 m. nepagerėjo, po truputį pradeda keistis į tai, kad jis prastėja“, – akcentuojama tyrime.
Kaip rodo jo rezultatai, Rusijos grėsmę geriau suvokia gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Skirtingose amžiaus grupėse aiškios tendencijos esą nėra, bet pažymima, jog 26–35 m. grupės indekso vidurkis yra didesnis nei vyriausiųjų.
„Kaip ir anksčiau, ryški sovietmečio vertinimo įtaka. Tų, kurie sovietmetį vertina blogai, vidurkis didesnis daugiau nei 20 indekso balų (72,7), palyginti su vertinančiais teigiamai (49,4). Nuo šios kategorijos gerokai atsilieka ir neutralių (57,1), ir nežinančių (59,7) grupės“, – aiškinama tyrime.
Dauguma gyventojų mano, kad konfliktas su Baltarusija kenkia Lietuvos ekonomikai
Vertinant gyventojų atsparumą ekonominiams Rytų naratyvams, paaiškėjo, jog absoliuti dauguma respondentų (59,2 proc.) mano, kad konfliktas su Baltarusija kenkia Lietuvos ekonomikai.
Tiesa, lyginant su praėjusiais metais, nuo 52,2 proc. iki 44,5 proc. sumažėjo manančių, kad Lietuvos ekonomikai kenkia konfliktas su Rusija.
„Atitinkamai mažiau žmonių (– 7,8 proc.) nei praėjusiame tyrime galvoja, kad Lietuvai kenkia santykių su Kinija nebuvimas (tiesa, įtakos galėjo turėti ir formuluotė: šį kartą terminą „konfliktas“ pakeitėme į „santykių nebuvimą“, kad geriau atspindėtų realią santykių situaciją)“ – teigiama Geopolitikos ir saugumo studijų centro tyrime.
„Kita vertus, pritariančių šiems naratyvams respondentų vis dar gerokai daugiau nei aiškiai nepritariančių“, – akcentuoja tyrėjai.
Akcentuojama, jog lietuvių atsparumas ekonominiams Rytų naratyvams išlieka santykinai nedidelis.
„Šių metų Atsparumo autoritarizmo ekonominei traukai indekso reikšmė yra 46,8 – faktiškai tokia pat, kaip tada, kai pradėjome šių rodiklių matavimą 2022 m. (tada buvo 47,1). Vertinant statistiškai, per ketverius metus vidutiniškai pokyčių nebuvo“, – teigiama vasario pabaigoje pristatytame tyrime.
Akcentuojama, jog Rytų šalių naratyvams mažiausiai atsparūs yra vyriausi respondentai. Tuo metu turimas aukštasis išsilavinimas padidina atsparumą ekonominiams naratyvams, kaip ir Rusijos grėsmės suvokimą. Taip pat konstatuojama, jog tokiems naratyvams atsparesni didžiųjų miestų gyventojai.
„Visgi, kaip ir anksčiau, sovietmetis lemia didžiausius skirtumus. Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, sovietmetį vertinantys blogai respondentai yra kiek daugiau linkę į atsparumą (indekso vidurkis 54,3), o vertinantys neutraliai (39,2) ir gerai (33,4) patenka į autoritarizmo traukos zoną“, – pažymi tyrėjai.
Gyventojai atsparesni politiniams naratyvams
Vis dėlto, atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai politiniams Rytų valstybių naratyvams yra atsparesni nei ekonominiams.
„Kaip ir anksčiau, atsparumas politiniams propagandos naratyvams yra didesnis nei ekonominiams“, – nurodo tyrimo autoriai.
„Vienintelis teiginys, kuriam tenka daugiau pritarimo nei nepritarimo, ir toliau išlieka santykių su Kinija pablogėjimas – apie 40 proc. gyventojų pritaria, kad kalta yra Lietuva. Visgi tai yra gerokai mažiau nei 2022 m.: tada šiam naratyvui pritarė apie 56,3 proc. respondentų. Sumažėjimo tendenciją pastebėjome pernai ir galima teigti, kad ji išlieka. Tikėtina, kad įtakos turi laiko distancija nuo įvykio“, – akcentuojama Geopolitikos ir saugumo studijų centro tyrime.
Be to, gyventojai, kaip ir ankstesniais metais, aiškiai nepritaria tam, kad Rusija gina tradicines vertybes pasaulyje (62,3 proc.) ir kad pranešimai apie Rusijos nusikaltimus gali būti suklastoti (56,2 proc.). Atitinkamai daugiau nei pusė nemano, kad Lietuva įgyvendina Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) interesus ir kursto karą Ukrainoje (53,6 proc.) bei kad karą pakurstė NATO ir JAV (51,4 proc.).
Demokratijos tvarumo barometras, kuriuo siekiama nuosekliai matuoti, įvertinti ir palyginti Lietuvos gyventojų nuostatas apie demokratiją ir atsparumą autoritarinių Rytų valstybių propagandai, pristatomas ketverius metus iš eilės.
Tyrimo metu pagal reprezentatyvios apklausos duomenis apskaičiuojami du svarbiausi indeksai. Demokratijos tvarumo indeksu matuojama Lietuvos gyventojų parama liberalios demokratijos institutams, pasirengimas ginti demokratiją protestuose, pasitenkinimas demokratijos veikimu ir pasitikėjimas valstybės institucijomis.
Tuo metu atsparumo Rytų propagandai indeksas apima vertinimą, kaip gyventojai suvokia Rusijos grėsmę ir kiek yra linkę pritarti ekonominiams ir politiniams autoritarinių Rusijos ir Kinijos režimų propagandos naratyvams.
Tyrimo metu apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
