Tyrimai rodo, kad kai kurios patelės iš varlių pasaulio pasirenka neįprastą strategiją, kai nori išvengti poravimosi. Jos sustingsta ir apsimeta negyvomis. Šis elgesys mokslinėje kalboje vadinamas tonine imobilizacija ir dažniausiai pasireiškia gyvūnams, patiriantiems stiprų stresą.
Nors toks elgesys geriausiai žinomas tarp gyvūnų, kurie bando pabėgti nuo plėšrūnų, naujas mokslinis darbas rodo, kad tai gali būti naudojama ir varlių pasaulyje kaip gynybinė reakcija prieš per intensyvų patinų dėmesį.
Vienas garsiausių pavyzdžių yra oposumas. Šis gyvūnas gerai žinomas dėl savo gebėjimo sustingti ir apsimesti mirusiu, kai jam gresia pavojus. Dabar mokslininkai pastebėjo, kad panašų būdą gali naudoti ir kai kurios Europos žaliosios varlės, norinčios išvengti poravimosi su patinais. Mokslininkė Carolin Dittrich, tuo metu dirbusi Berlyno gamtos istorijos muziejuje, netyčia pastebėjo šį reiškinį per eksperimentą, vykusį dar 2019 metais.
Nors pagrindinis jos tikslas buvo ištirti, ar patinai turi dydžio pasirinkimą rinkdamiesi partnerę, tyrimo metu ji užfiksavo netikėtą patelių elgesį. Eksperimento metu buvo į dėžutę įleistas vienas patinas ir dvi skirtingo dydžio patelės. Vandens buvo tik tiek, kad varlės galėtų judėti, ir visa situacija buvo filmuojama valandą.
Paaiškėjo, kad patinai neturi aiškios pirmenybės dėl patelės dydžio, tačiau patelių elgesys sukėlė tikrą susidomėjimą. C. Dittrich pastebėjo, kad patelės pasitelkia kelis skirtingus būdus, norėdamos išvengti poravimosi.
Pirmiausia jos fiziškai atsuka kūną nuo patino, taip apsunkindamos kontaktą. Šis judesys buvo stebėtas net 83 procentuose atvejų. Dažnai patelės netgi apsiversdavo ant nugaros, kad nustumtų patiną po vandeniu ir išvengtų susijungimo. Tokia strategija pasirodė esanti pati dažniausia.
Kai fizinis pasipriešinimas nepadėdavo, kai kurios patelės pradėdavo leisti garsus, kurie primena patinų kvietimo signalus. Tokiu būdu jos lyg ir bandydavo apsimesti, kad yra patinai, ir taip suklaidinti partnerį. Tokį elgesį demonstravo beveik pusė visų tyrime dalyvavusių patelių.
Paskutinis, rečiausiai pasitaikantis, bet itin įdomus elgesio modelis buvo toninė imobilizacija. Trečdalis varlių sustingdavo, jų galūnės išsitiesdavo į šalis, ir jos neberodė jokio judesio.
Šis elgesys, kaip manoma, nėra sąmoningas pasirinkimas, o labiau refleksas, kylantis iš didelio streso. Pastebėta, kad mažesnės patelės dažniau taip elgėsi nei didesnės. Galbūt tai susiję su tuo, kad mažesnės varlės yra jaunesnės ir mažiau patyrusios, todėl jautriau reaguoja į spaudimą.
Mokslininkė pabrėžia, kad nors jos eksperimentas vyko laboratorijos sąlygomis ir nevisiškai atspindi natūralią aplinką, vis tiek suteikė vertingų įžvalgų apie tai, kaip varlės ginasi nuo nepageidaujamo dėmesio. Kai kuriais atvejais gamtoje vienai patinei gali tekti atlaikyti kelių patinų dėmesį vienu metu. Tokia situacija gali būti ne tik varginanti, bet ir pavojinga gyvybei. Todėl tokios elgesio strategijos gali būti gyvybiškai svarbios.
Kiti mokslininkai, kurie tyrime nedalyvavo, taip pat išreiškė susidomėjimą. Jie pažymėjo, kad toks elgesys parodo, jog patelės nėra pasyvios ir turi savo būdus išvengti nepalankių situacijų. Nors kai kuriose varlių rūšyse toninė imobilizacija nėra pastebėta, jos patelės taip pat randa kitų būdų išvengti patinų.
Įdomu tai, kad šis elgesys jau buvo pastebėtas ir tarp kitų gyvūnų rūšių. Apie panašų atsaką į stresą yra žinoma tarp kai kurių vorų, tritonų ir net laumžirgių. Tai leidžia manyti, kad gamtoje egzistuoja platesnė gyvūnų grupė, kuri naudojasi sustingimo reakcija ne tik prieš plėšrūnus, bet ir socialinėse situacijose, tokiose kaip poravimasis.
Straipsnio autorė pastebėjo, kad žmonėms internete šis tyrimas sukėlė ne tik smalsumą, bet ir emocinių atgarsių. Kai kurie komentatoriai rašė, jog šis elgesys jiems atrodo pažįstamas, o tai dar kartą primena, kad žmonių ir gyvūnų pasauliai dažnai yra artimesni nei mes linkę manyti.
