Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė sprendimą, kuris sukrėtė tiek Ukrainą, tiek tarptautinius partnerius. Jis vetavo įstatymo pataisą, kuri būtų leidusi pratęsti pagalbą Ukrainai nuo rugsėjo 30 iki 2026 metų kovo 4 dienos. Pagal šį dokumentą Lenkija būtų toliau finansavusi „Starlink“ palydovinio interneto paslaugas Ukrainai ir pratęsusi laikiną apsaugą šalies pabėgėliams.
Veto reiškia, kad šimtai milijonų zlotų vertės programa, padėjusi užtikrinti ryšį tiek fronto linijoje, tiek civiliniams gyventojams, bus nutraukta. Ukrainos kariai, kurie remiasi „Starlink“ terminalais koordinuodami operacijas, gali likti be šio kritiškai svarbaus įrankio.
Prezidentas argumentavo, jog finansinė parama šeimoms su vaikais turėtų būti prieinama tik tiems ukrainiečiams, kurie Lenkijoje dirba. Toks pasisakymas sukėlė audringą diskusiją, nes paramos netekimas smogs ne tik pabėgėliams, bet ir pačiai Ukrainos gynybai.
Vyriausybės kritika ir įspėjimai
Skaitmeninių reikalų ministras bei vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis pareiškė, kad prezidento sprendimas yra katastrofiškas. Jis atvirai pripažino, kad „Starlink“ terminalai, kuriuos Lenkija perdavė Ukrainai, po rugsėjo pabaigos bus išjungti.
Pasak jo, vyriausybė bandys ieškoti alternatyvių sprendimų, tačiau laiko lieka labai mažai. Konsultacijos tarp ministerijų jau pradėtos, tačiau konkrečių garantijų, kaip bus užtikrintas tolesnis ryšys Ukrainoje, dar nėra.
Ministerijos duomenimis, užduotis „Ryšio užtikrinimas Ukrainos teritorijoje“ buvo reglamentuota dar 2022 metų kovo 12 dienos įstatymu. Šis dokumentas leido finansuoti „Starlink“ terminalų įsigijimą ir prenumeratos mokesčius. Tačiau veto panaikino ir teisinį, ir finansinį pagrindą tęsti programą po šių metų rugsėjo 30 dienos.
Pavojus ukrainiečių pabėgėliams
Įstatymo pataisa būtų taip pat prailginusi laikiną apsaugą ukrainiečiams iki 2026 metų kovo 4 dienos. Jei naujas dokumentas nebus priimtas, nuo spalio pradžios dešimtys tūkstančių ukrainiečių Lenkijoje formaliai taps neteisėtais gyventojais.
Prezidentūros kanceliarija bandė švelninti situaciją, pareikšdama, jog kartu su veto prezidentas pateiks alternatyvų įstatymo projektą. Tačiau net ir kanceliarijos vadovas pripažino, kad laikas spaudžia – iki rugsėjo pabaigos liko tik kelios savaitės.
Ukrainos reakcija ir finansavimo mastas
Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerija patvirtino, kad vyksta derybos su Lenkijos puse dėl „Starlink“ paslaugų pratęsimo. Nuo 2022 iki 2024 metų Lenkija tam išleido beveik 323 mln. zlotų, tai yra apie 75 mln. eurų. Šalies pagalba leido įsigyti 24 500 terminalų, dar 5100 buvo perduoti privačių Lenkijos bendrovių.
Šie skaičiai rodo, kad Lenkija iki šiol buvo viena svarbiausių „Starlink“ rėmėjų Ukrainoje. Palydovinis ryšys tapo kertiniu akmeniu tiek karinėje, tiek civilinėje infrastruktūroje.
Kas laukia toliau?
Jeigu iki rugsėjo pabaigos nebus rastas sprendimas, Ukrainos kariuomenė ir civiliai neteks vienos iš patikimiausių ryšio priemonių karo sąlygomis. Tai ne tik apsunkintų gynybos veiksmus fronte, bet ir sukeltų rimtų problemų humanitariniam koordinavimui.
Ekspertai pabrėžia, kad šis veto siunčia pavojingą signalą ir apie Vakarų vienybės trapumą. Ukrainai, kuri jau trejus metus kovoja prieš Rusijos agresiją, kiekviena techninė pagalba yra gyvybiškai svarbi.
