Dirbtinio intelekto (DI) pagrindu veikiančios pirkimo rekomendacijos tapo kasdienybe Lietuvos mažmeninėje prekyboje. Vartotojai vis geriau suvokia, kad prekybininkai naudoja DI sprendimus pirkimo patirčiai gerinti, o tarp individualizuotų pasiūlymų klientai jaučiasi stebėtinai patogiai. Tai atskleidžia Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse atliktas tyrimas.
Remiantis pirmaujančios finansinių technologijų platformos „Adyen“ 2025 m. mažmeninės prekybos ataskaita, daugiau nei pusė Lietuvos vartotojų supranta, kad prekybininkai taiko dirbtinio intelekto sprendimus, siekdami pateikti labiau individualizuotas pirkimo rekomendacijas. Panašiai situaciją vertina beveik pusė Latvijos gyventojų ir kiek daugiau nei pusė Estijos vartotojų.
Šie skaičiai rodo, kad DI naudojimas pirkimo patirčiai gerinti tampa vis labiau matomas Baltijos šalių klientams, o individualizuoti pasiūlymai pamažu virsta rinkos standartu.
Požiūrį į individualizuotus pasiūlymus lemia amžius
Žmonių nuomonė apie asmeninius pasiūlymus ryškiai skiriasi pagal amžiaus grupes. Daugiau nei trečdalis iki 40 metų vartotojų mano, kad individualizuotos rekomendacijos yra naudingos, nes padeda greičiau rasti reikalingus produktus ir taupyti laiką.
Tuo tarpu vyresnio amžiaus pirkėjai į asmeninius pasiūlymus žiūri atsargiau – juos dažniau vertina kaip įkyrius, pernelyg įsiterpiančius į apsipirkimo procesą, todėl labiau linkę jais nepasitikėti arba jų vengti.
Individualizuota patirtis tampa konkurenciniu pranašumu
„Adyen“ Šiaurės ir Baltijos šalių generalinis direktorius Tobias Lindh pabrėžia, kad plintantis dirbtinio intelekto naudojimas rodo išaugusią individualizuotos pirkimo patirties svarbą prekybininkų konkurencingumui.
„Pastaraisiais metais vartotojų lūkesčiai dėl apsipirkimo akivaizdžiai pasikeitė – dirbtinis intelektas leidžia jiems gauti tikslias, laiku pateikiamas ir patogias rekomendacijas. Kai klientas jaučia, kad jam siūloma reali, praktinė pagalba, didėja ir jo pasitikėjimas prekybininku, ir lojalumas jam“, – teigia T. Lindh.
Vartotojai vis dažniau patys naudojasi dirbtiniu intelektu
Be prekybos platformų siūlomų DI rekomendacijų, pirkėjai vis dažniau patys aktyviai įsitraukia į dirbtinio intelekto naudojimą. Tyrimas parodė, kad maždaug trečdalis Lietuvos vartotojų per pastaruosius metus naudojo „ChatGPT“ ar kitą DI asistentą tam, kad:
- rastų tinkamus produktus,
- palygintų prekes tarpusavyje,
- ieškotų papildomos informacijos, padedančios priimti sprendimą dėl pirkimo.
Ši tendencija rodo, kad vartotojai nebepasikliauja vien prekybininkų siūlomomis rekomendacijomis – jie aktyviai formuoja savo internetinio apsipirkimo procesą, naudodami jį optimizuojančias technologijas.
Skirtingas Baltijos šalių požiūris į DI
Dirbtinio intelekto naudojimas tarp Baltijos šalių vartotojų pasiskirstęs nevienodai. Estijoje ir Lietuvoje DI dažniau suvokiamas kaip praktiškai naudingas įrankis, padedantis apsipirkti greičiau ir patogiau.
Latvijoje skepticizmas yra gerokai didesnis. Tyrimo duomenimis, beveik pusė Latvijos respondentų teigia, kad niekada nenaudotų „ChatGPT“ ar kito DI sprendimo apsipirkimui. Tai rodo, kad Baltijos šalių rinkos yra skirtingose technologinių naujovių priėmimo ir diegimo stadijose.
DI keičia apsipirkimo taisykles
Vartotojai mano, kad pagrindinė dirbtinio intelekto vertė – gebėjimas pateikti geresnes rekomendacijas ir atskirti jiems aktualią informaciją nuo nereikšmingos. Anot T. Lindh, besikeičiantis DI vaidmuo yra aiškus signalas prekybininkams, siekiantiems išlikti konkurencingiems sparčiai kintančioje rinkoje.
„Vartotojai vis labiau tikisi, kad visais kanalais – fizinėse parduotuvėse, internete ir mobiliuosiuose įrenginiuose – apsipirkimo patirtis bus sklandi ir padės greitai rasti ieškomus produktus. Ypač prieššventiniu laikotarpiu laiku pateikta rekomendacija gali būti lemiamas veiksnys, paskatinsiantis klientą pirkti būtent iš jūsų, o ne iš konkurento“, – sako jis.
T. Lindh pabrėžia, kad vartotojų lūkesčius formuoja ne tik vietos prekybininkų siūlomos patirtys, bet ir tarptautinės rinkos standartai.
„Kai pasaulinės mažmeninės prekybos grandinės siūlo sprendimus, kurie veikia kaip vientisa sistema fizinėse parduotuvėse, internete ir mobiliuosiuose įrenginiuose, tai kelia lūkesčius ir Lietuvos vartotojams. Vietos prekybininkai turi prisitaikyti tiek prie augančio žmonių technologinio raštingumo ir pasirengimo, tiek prie didėjančio tarptautinės konkurencijos spaudimo“, – aiškina jis.
