Žemę nuolat pasiekia kosminės dalelės, kurios dažniausiai sudega atmosferoje ir lieka nepastebimos. Tačiau istorijoje pasitaiko atvejų, kai smūgiai ar sprogimai sukelia didžiules pasekmes. Tokie įvykiai gali nulemti klimato pokyčius ir pakeisti gyvybės raidą.
Vienas garsiausių pavyzdžių, tai dinozaurų žūtis po didžiulio smūgio. Vis dėlto yra ir kitokio pobūdžio reiškinių, kai kosminis kūnas suskyla atmosferoje sukeldamas oro sprogimą. Tokios katastrofos pasekmes mokslui sunku įvertinti.
Nauji tyrimai rodo, kad prieš maždaug dvylika tūkstančių metų įvykęs sprogimas galėjo lemti staigų klimato atšalimą, vadinamą jaunesniuoju driasu (klimato atšalimo laikotarpis). Tai galėjo tapti mirtinu iššūkiu tiek gyvūnijai, tiek žmonėms.
Jaunesniojo driasas
Šis laikotarpis pasižymėjo tūkstantį metų trukusiu atšalimu, kuris smarkiai pakeitė gamtą. Tyrėjai spėja, kad kosminis sprogimas sukėlė gaisrus ir dulkes, kurios užtemdė dangų. Tokios sąlygos tapo pražūtingos daugeliui rūšių.
Būtent tada išnyko vilniniai mamutai ir kiti stambieji gyvūnai. Kartu žlugo ir kloviso kultūra (viena seniausių žinomų Šiaurės Amerikos priešistorinių kultūrų), garsėjusi išskirtiniais įrankiais. Sutapimas tarp šių įvykių kelia prielaidą, kad juos jungė bendra priežastis.
Hipotezė, kad šių pokyčių kaltininkė buvo kometa, nuolat aptariama ir pildoma naujais įrodymais.
Smūginis kvarcas
Tyrimuose aptiktas smūginis kvarcas tapo svarbiausiu atradimu. Jis susiformuoja tik esant milžiniškam slėgiui ir karščiui, kokį sukelia branduoliniai ar kosminiai sprogimai. Tokie radiniai aptikti trijose JAV archeologinėse vietose, susijusiose su kloviso kultūra.
Analizė parodė, kad kvarco lūžiai su stiklo užpildais neatsiranda įprastose sąlygose. Jie laikomi stipriu įrodymu, kad čia įvyko kosminės kilmės katastrofa. Be to, kartu rasta nanodeimantų, platinos ir mikrosferulių, kurie taip pat būdingi smūgio sluoksniams. Šie radiniai sustiprino teoriją, kad kometos sprogimas sukėlė klimato pokyčius ir kultūros žlugimą.
Diskusijos ir išvados
Nepaisant atradimų, mokslininkų bendruomenėje netrūksta skeptikų. Jie teigia, kad panašių klimato pokyčių buvo ir be kosminių smūgių, o kol nėra kraterio, teorija išlieka ginčytina.
Vis dėlto tyrėjai įsitikinę, jog smūginis kvarcas kartu su kitais radiniais yra pakankamas įrodymas. Jų nuomone, tai paaiškina ne tik klimato atšalimą, bet ir kultūros žlugimą.
Šie tyrimai leidžia geriau suvokti, kokią įtaką kosminiai reiškiniai gali turėti Žemei. Jie parodo, kad mūsų planeta nėra apsaugota nuo kosmoso jėgų, galinčių nulemti tiek gyvūnų, tiek žmonių likimą.
