Pastaraisiais metais vaikų dalyvavimas eisme reikšmingai pasikeitė – šiandien 3 iš 4 vairuotojų nurodo kelyje sutinkantys paspirtukais judančius moksleivius, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kartu su šiuo pokyčiu atsiranda ir naujų rizikų − vaikai paspirtukais juda greitai, neretai kyla sunkumų juos suvaldyti, jų dažnai nepastebi vairuotojai, nemaža dalis nedėvi apsauginių šalmų ir atšvaitų.
Elektriniai ir mechaniniai paspirtukai išpopuliarėjo kaip viena iš pagrindinių vaikų mikrojudumo priemonių – jie leidžia greitai ir patogiai pasiekti mokyklą, būrelius ir grįžti namo. Remiantis tyrimo duomenimis, vaikai aktyviai naudojasi paspirtukais ne tik didmiesčiuose (78 proc.), bet ir rajonų centruose (79 proc.) bei kaimo vietovėse (71 proc.).
Vaikams trūksta įgūdžių, vairuotojams – atidumo
Nors ši transporto priemonė patogi ir itin populiari tarp vaikų, saugaus eismo kontekste ji kelia papildomų iššūkių, sako Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė.
„Vaikai dar neturi gerų situacijos vertinimo įgūdžių, todėl gali netikėtai išvažiuoti į važiuojamąją kelio dalį – ypač stovėjimo aikštelėse, prie perėjų, tarp automobilių. Be to, dėl žemesnio ūgio vairuotojams sudėtinga iškart pastebėti netikėtus vaikų manevrus paspirtuku. Dėl to rekomenduojama prie pėsčiųjų perėjų, mokyklų ar gyvenamųjų namų kiemuose sumažinti greitį ir būti itin atidiems – būtent šiose vietose vaikai dažniausiai išrieda į kelią“, – sako A. Kazlauskienė.
Ekspertės teigimu, viena didžiausių rizikų kyla dėl prasto vaikų matomumo – jį lemia ne tik žemas ūgis, bet ir atšvaitų trūkumas. Tamsiuoju paros metu vairuotojai lėčiau judančius eismo dalyvius su atšvaitais pastebi už 150 metrų, o be jų – vos už 50 metrų.
„Toks atstumas yra ypač rizikingas, nes vaikai paspirtukais juda didesniu greičiu, jų manevrai dažnai būna spontaniški ir sunkiau prognozuojami. Todėl rudenį, kai švinta vis vėliau ir temsta anksčiau, būtent rytais ir vakarais – aktyviausiu vaikų dalyvavimo eisme metu – atšvaitai ar šviesą atspindinti liemenė tampa būtina saugumo priemone“, – pažymi A. Kazlauskienė.
Važiuoja greitai ir be apsaugos priemonių
Papildomų rizikų saugiam eismui kelia ir paspirtukų techninės savybės – dėl kelio dangos nelygumų paspirtukai lengvai praranda stabilumą. Pasak ekspertės, vaikams vis dažniau renkantis elektrinius paspirtukus rizika išauga – didesnis greitis reikalauja geresnės transporto priemonės kontrolės, kurios vaikams dažnai dar stinga.
„Elektriniai paspirtukai patrauklesni dėl pažangesnių techninių galimybių. Tačiau vaikai dar neturi pakankamai įgūdžių ir patirties, kad suvaldytų tokią transporto priemonę ar laiku išvengtų kliūties. Dėl to gali susiklostyti situacijų, kuomet netikėtai išvažiuojama į kelią, užkertamas kelias automobiliui ar kliudomi pėstieji, sukeliant pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams“, – pažymi A. Kazlauskienė.
Pasak ekspertės, tokiose situacijose itin svarbios tampa apsaugos priemonės – ypač galvos apsaugos, padedančios išvengti rimtų traumų. Vis dėlto, apie 60 proc. vairuojančių gyventojų teigia pastebintys moksleivius dalyvaujant eisme be jokių apsaugų, įskaitant ir galvos šalmus.
„Apsauginių priemonių nedėvėjimas yra nemenka problema – vaikai be apsaugų aktyviai dalyvauja eisme ne tik judėdami paspirtukais, bet ir dviračiais (55 proc.) bei motoroleriais (26 proc.), todėl traumų rizika išlieka itin aukšta. Saugaus eismo situaciją dar labiau apsunkina atvejai, kai paspirtukas naudojamas nusižengiant taisyklėms, pavyzdžiui, juo vienu metu važiuoja keli vaikai“, – sako A. Kazlauskienė.
Ekspertė priduria, kad svarbu nepamiršti ir teisės aktų: elektriniais paspirtukais važiuoti kelio dalimi, dviračių takais ar gyvenamojoje zonoje leidžiama tik nuo 16 metų, o išklausius mokymo kursą ir gavus mokyklos pažymėjimą – nuo 14 metų.
Kelių eismo taisyklės dažnai lieka nuošalyje
Didėjantis vaikų mobilumas be tinkamo saugumo žinių pagrindo kuria naujas, anksčiau nebūdingas rizikas − vaikai paspirtukais juda per greitai, dažnai nesilaiko važiavimo krypties, staigiai stabdo. Pasak A. Kazlauskienės, tokiomis aplinkybėmis net ir patyrę vairuotojai gali būti bejėgiai sureaguoti laiku.
„Beveik pusė šalies gyventojų, tai yra 46 proc., moksleivius gatvėse vertina kaip nedrausmingus – dėl tokio elgesio kone trečdalis vairuotojų yra patekę į avarinę situaciją. Kasdienybėje galima matyti situacijų, kuomet vaikai kerta perėjas nenulipdami nuo paspirtuko, nepasirenka saugaus greičio ar net juda prieš eismą. Šią problemą galima spręsti tik nuosekliai ugdant vaikų eismo kultūrą ir nuolat primenant taisyklių laikymosi svarbą“, – pažymi ekspertė.
Prasidėjus mokslo metams ir suintensyvėjus eismui, saugaus eismo tema tampa ypač aktuali: net 40 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukenčia vaikai, tenka pradinių klasių moksleiviams, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Siekiant didinti vaikų žinias apie saugų eismą, rugsėjį bendrovė vykdo akciją „Apsaugok mane“.
„Pernai pristatėme knygą „Saugus kelyje“, skirtą pradinių klasių moksleiviams, o šiemet mūsų darbuotojai lankosi mokyklose visoje Lietuvoje ir veda interaktyvias saugaus eismo pamokas. Taip pat rugsėjį visus moksleivius apdraudžiame nuo nelaimingų atsitikimų keliuose iki 5 tūkst. eurų suma: draudimas galioja vaikams, keliaujantiems pėsčiomis arba neelektrinėmis transporto priemonėmis“, – teigia ekspertė.
