Vis daugiau įrodymų rodo, kad prarastų dantų skaičius gali būti svarbus rodiklis, padedantis įvertinti padidėjusią riziką mirti anksčiau, nei tikėtasi. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad reikšminga yra ne tik tai, kiek dantų žmogus yra netekęs, bet ir likusių dantų būklė.
Osakos universitete Japonijoje dirbanti mokslininkų komanda išanalizavo 190 282 vyresnių nei 75 metų amžiaus suaugusiųjų sveikatos ir dantų būklės duomenis. Kiekvienas dantis buvo įvertintas kaip trūkstamas, sveikas, plombuotas (gydytojo sutvarkytas) arba pažeistas ėduonies.
Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek sveiki, tiek plombuoti dantys yra vienodai susiję su mažesne mirties rizika. Tuo tarpu didesnis trūkstamų ar ėduonies pažeistų dantų skaičius siejamas su padidėjusia ankstyvos mirties tikimybe, o tai patvirtina ankstesnių tyrimų išvadas.
Mokslininkai pabrėžia, kad bendras sveikų ir plombuotų dantų skaičius tiksliau prognozavo mirtingumo riziką nei vien tik sveikų dantų skaičius arba sveikų, plombuotų ir pažeistų dantų suma kartu.
Vadinamasis visų priežasčių mirtingumas (angl. all-cause mortality) nusako tikimybę mirti anksčiau dėl bet kokios priežasties. Manoma, kad burnos sveikata glaudžiai susijusi su bendra organizmo būkle, be kita ko, per lėtinius uždegiminius procesus.
Tyrėjų teigimu, trūkstami ar ėduonies pažeisti dantys gali lemti lėtinį uždegimą, kuris iš burnos gali išplisti į kitas kūno sistemas. Be to, mažesnis dantų skaičius apsunkina maisto kramtymą ir trukdo palaikyti visavertę, maistingą mitybą.
Šis tyrimas ypač išryškina burnos sveikatos svarbą: laiku gydomi ir tvarkomi dantys ne tik padeda išsaugoti gerą burnos būklę, bet ir gali sumažinti ankstyvos mirties riziką.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nors nemažai ankstesnių tyrimų nustatė aiškų ryšį tarp neprarastų dantų skaičiaus ir mirtingumo, labai nedaug darbų vertino kiekvieno danties klinikinę būklę atskirai ir jos sąsają su bendru mirtingumu.

Komanda taip pat pripažįsta, kad gauti rezultatai gali būti paveikti ir kitų, tyrime neįvertintų veiksnių. Pavyzdžiui, prasta dantų priežiūra dažnai susijusi su žemesniu socialiniu ir ekonominiu statusu, kuris savaime turi įtakos gyvenimo trukmei ir sveikatai.
Tyrimo išvados dera su kitu visai neseniai atliktu darbu, publikuotu žurnale „Geriatrics & Gerontology“, kurį atliko Tokijo mokslo instituto mokslininkai. Šiame tyrime plačiau nagrinėta vadinamoji burnos silpnumo (angl. oral frailty) sąvoka, apimanti trūkstamus dantis, kramtymo ir rijimo problemas, burnos sausumą ir kalbėjimo sunkumus.
Buvo nustatyta, kad asmenims, turintiems tris ar daugiau šių simptomų, 1,23 karto dažniau prireikdavo ilgalaikės priežiūros ir 1,34 karto dažniau pasitaikydavo mirčių per tyrimo laikotarpį. Tai dar kartą parodo, kad rūpinimasis burnos sveikata tiesiogiai didina tikimybę gyventi ilgiau ir sveikiau.
Ateityje, pasak Osakos universiteto mokslininkų, reikėtų tirti ne tik kiek žmogus turi dantų, bet ir kokia yra kiekvieno danties būklė. Vis dar lieka daug neatsakytų klausimų, kodėl vyresnio amžiaus žmonės, turintys mažiau dantų, dažniau miršta anksčiau.
Tyrėjai pabrėžia, kad būtina kruopščiai aiškintis, kokie mechanizmai slypi už sąsajų tarp ėduonies pažeistų ar plombuotų dantų skaičiaus ir visų priežasčių mirtingumo. Tam reikalingi gerai suplanuoti, didelės apimties kohortiniai tyrimai.

