Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Nežinomas paukštis, išgyvenęs katastrofą: šis paukštis matė dinozaurų pabaigą, dabar jo DNR teka vištoje
Mokslas

Nežinomas paukštis, išgyvenęs katastrofą: šis paukštis matė dinozaurų pabaigą, dabar jo DNR teka vištoje

Paskelbė Karolis Vaickus
2025-07-04, 14:54
Komentarų: 0
Dalintis
3 min. skaitymo

Paukščiai egzistavo dar mezozojaus eroje, tuo metu, kai žemėje karaliavo dinozaurai. Nors daugelis tuomet gyvenusių paukščių išnyko be palikuonių, kai kurie jų paliko reikšmingą pėdsaką evoliucijoje. Vienas iš tokių yra Belgijoje atrastas paukštis, pavadintas Asteriornis maastrichtensis. Mokslininkų nuomone, tai vienas seniausių šiuolaikinių paukščių protėvių ir tiesioginis šiuolaikinės vištos pirmtakas.

„Asteriornis“ gyveno prieš 67 milijonus metų, pačioje mezozojaus pabaigoje. Jis klajojo prie jūros krantų, ieškodamas maisto dumble ir smėlyje. Manoma, kad šio paukščio galimybė maitintis įvairiai, nebuvo labai išrankus maistui ir turėjo gana platų mitybos spektrą. Tai buvo vienas iš veiksnių, leidusių jam išgyventi, kai dinozaurus išnaikino didžioji katastrofa.

Šis paukštis nebuvo didelis, veikiau priminė liekną viščiuką. Jis turėjo dailų, jau gerokai panašų į šiuolaikinių vištų, snapą ir ilgas kojas, kurios leido aktyviai judėti sausumoje. Mokslininkai teigia, kad Asteriornis buvo pritaikytas žemės gyvenimo būdui, o tai padėjo jam išlikti permainingomis sąlygomis.

Naminės vištos istorija, tūkstančiai metų žmonių draugijoje

Nors vištos šiuolaikiniam žmogui atrodo savaime suprantamas ūkio gyvūnas, jų prijaukinimo istorija siekia tūkstantmečius. Mokslininkų duomenimis, žmogus galėjo prijaukinti vištą jau prieš šešis tūkstančius metų, gerokai anksčiau nei prasidėjo bronzos amžius. Tai įvyko Azijoje, greičiausiai Indijoje, Pakistane ar net Kinijoje. Dabartinės naminės vištos kilusios iš laukinių rūšių, tokių kaip bankivinis gaidys ar ceiloninis vištinis paukštis.

Vištos pamažu tapo vienu svarbiausių žmogaus auginamų gyvūnų. Šiandien tai vienas gausiausių naminių gyvūnų visame pasaulyje. Tačiau jų evoliucinės šaknys siekia kur kas toliau nei senovinės civilizacijos, jos glūdi giliuose priešistoriniuose sluoksniuose.

Kodėl Asteriornis atradimas toks reikšmingas?

Iki šiol mokslininkai neturėjo aiškių įrodymų apie tiesioginius šiuolaikinių vištų protėvius. Anksčiau žinomas Gallinuloides buvo datuojamas maždaug 50 milijonų metų ir rastas JAV, tačiau jo ryšys su dabartiniais paukščiais buvo miglotas. Tuo tarpu Asteriornis atradimas tapo tikru proveržiu, jis gyveno dar iki dinozaurų išnykimo, bet išliko, prisitaikė ir davė pradžią naujoms paukščių linijoms.

Mokslininkai jį vadina „stebuklinguoju viščiuku“, nes jis simbolizuoja gyvybės tęstinumą nepaisant žemės istorijoje vykusių kataklizmų. Tuo laikotarpiu, kai išnyko daugybė rūšių, šis nedidelis, paprastas, tačiau prisitaikęs paukštis sugebėjo išgyventi ir tapti šiuolaikinių vištų protėviu.

„Asteriornis“, tai ne tik vienas seniausių žinomų paukščių, bet ir tiltas tarp dinozaurų epochos ir dabartinio naminių paukščių pasaulio. Jo atradimas leidžia pažvelgti į vištos kilmę visai kitaip. Pasirodo, kad šiandieninį kiaušinį dedanti višta turi bendrų bruožų su paukščiu, kuris išgyveno vieną didžiausių žemės istorijos katastrofų. Tai įkvepiantis priminimas, kad ištvermė, prisitaikymas ir paprastumas gali tapti raktu į išlikimą.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Horoskopai

Dienos horoskopas šeštadieniui: įvardino Zodiako ženklus, kurių laukia jausmų audra

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-28
Lietuva

Kas valdys LRT eterį? Davidonytė kategoriškai priešinasi siūlymui, bet ar tai sustabdys pokyčius

2026-03-28
Lietuva

Aplinkosaugos kontrolė gali keistis: Seimo komitetas nepritaria lengvųjų automobilių tikrinimams

2026-03-28
Mokslas

Aptiktas neįtikėtinos energijos neutrinas: mokslininkai aiškinasi, kas slypi už šio reiškinio

Karolis Vaickus
2026-03-28
Sveikata ir grožis

Šis produktas gali padėti apsisaugoti nuo insulto: ekspertas atskleidė, kuo ypatingas alyvuogių aliejus

Irena Petrauskienė
2026-03-28
Maistas

Pamirškite lašišas ir karpius: ši lietuviška žuvis laikoma sveikiausia, tačiau daugelis ją vis dar nuvertina

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-27

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up