Paukščiai egzistavo dar mezozojaus eroje, tuo metu, kai žemėje karaliavo dinozaurai. Nors daugelis tuomet gyvenusių paukščių išnyko be palikuonių, kai kurie jų paliko reikšmingą pėdsaką evoliucijoje. Vienas iš tokių yra Belgijoje atrastas paukštis, pavadintas Asteriornis maastrichtensis. Mokslininkų nuomone, tai vienas seniausių šiuolaikinių paukščių protėvių ir tiesioginis šiuolaikinės vištos pirmtakas.
„Asteriornis“ gyveno prieš 67 milijonus metų, pačioje mezozojaus pabaigoje. Jis klajojo prie jūros krantų, ieškodamas maisto dumble ir smėlyje. Manoma, kad šio paukščio galimybė maitintis įvairiai, nebuvo labai išrankus maistui ir turėjo gana platų mitybos spektrą. Tai buvo vienas iš veiksnių, leidusių jam išgyventi, kai dinozaurus išnaikino didžioji katastrofa.
Šis paukštis nebuvo didelis, veikiau priminė liekną viščiuką. Jis turėjo dailų, jau gerokai panašų į šiuolaikinių vištų, snapą ir ilgas kojas, kurios leido aktyviai judėti sausumoje. Mokslininkai teigia, kad Asteriornis buvo pritaikytas žemės gyvenimo būdui, o tai padėjo jam išlikti permainingomis sąlygomis.
Naminės vištos istorija, tūkstančiai metų žmonių draugijoje
Nors vištos šiuolaikiniam žmogui atrodo savaime suprantamas ūkio gyvūnas, jų prijaukinimo istorija siekia tūkstantmečius. Mokslininkų duomenimis, žmogus galėjo prijaukinti vištą jau prieš šešis tūkstančius metų, gerokai anksčiau nei prasidėjo bronzos amžius. Tai įvyko Azijoje, greičiausiai Indijoje, Pakistane ar net Kinijoje. Dabartinės naminės vištos kilusios iš laukinių rūšių, tokių kaip bankivinis gaidys ar ceiloninis vištinis paukštis.
Vištos pamažu tapo vienu svarbiausių žmogaus auginamų gyvūnų. Šiandien tai vienas gausiausių naminių gyvūnų visame pasaulyje. Tačiau jų evoliucinės šaknys siekia kur kas toliau nei senovinės civilizacijos, jos glūdi giliuose priešistoriniuose sluoksniuose.
Kodėl Asteriornis atradimas toks reikšmingas?
Iki šiol mokslininkai neturėjo aiškių įrodymų apie tiesioginius šiuolaikinių vištų protėvius. Anksčiau žinomas Gallinuloides buvo datuojamas maždaug 50 milijonų metų ir rastas JAV, tačiau jo ryšys su dabartiniais paukščiais buvo miglotas. Tuo tarpu Asteriornis atradimas tapo tikru proveržiu, jis gyveno dar iki dinozaurų išnykimo, bet išliko, prisitaikė ir davė pradžią naujoms paukščių linijoms.
Mokslininkai jį vadina „stebuklinguoju viščiuku“, nes jis simbolizuoja gyvybės tęstinumą nepaisant žemės istorijoje vykusių kataklizmų. Tuo laikotarpiu, kai išnyko daugybė rūšių, šis nedidelis, paprastas, tačiau prisitaikęs paukštis sugebėjo išgyventi ir tapti šiuolaikinių vištų protėviu.
„Asteriornis“, tai ne tik vienas seniausių žinomų paukščių, bet ir tiltas tarp dinozaurų epochos ir dabartinio naminių paukščių pasaulio. Jo atradimas leidžia pažvelgti į vištos kilmę visai kitaip. Pasirodo, kad šiandieninį kiaušinį dedanti višta turi bendrų bruožų su paukščiu, kuris išgyveno vieną didžiausių žemės istorijos katastrofų. Tai įkvepiantis priminimas, kad ištvermė, prisitaikymas ir paprastumas gali tapti raktu į išlikimą.
