Tekstas ir video – Karolis Vyšniauskas
Nuotr. – Edvinas Greičius
„Apie vos 22-metį talentingąjį Nicolą jau rašėme ne kartą ir dar rašysime po koncerto, patikrinę, ar jis tikrai yra toks puikus, kaip apie jį kalbama“, – sakėme ketvirtadienio pusryčiuose. Dabar, po vakar įvykusio Nicolo Jaar koncerto „Lofte“ galime patvirtinti: taip, jis tikrai puikus. Kiek užsižaidžiantis, nekreipiantis dėmesio į publiką, bet puikus.
Vasarą ilsėjęsis „Loftas“ publiką pasitiko atsinaujinęs: scena perkelta į kitą pusę, atsirado papildomas balkonas netelpantiems ant žemės, įrengti du minibariukai, kad nebebūtų ilgų eilių prie anksčiau vieninteliu buvusio didžiojo baro.
Vakaras nusimatė ilgas, bet vertas laiko, mat Jaarui buvo paruošta A klasės lietuviškas apšildymas: „Golden Parazyth“ ir Vidis.
GP duetas dar kartą įrodė, kad savo stalčiuje turi dainų keliems albumams į priekį. Pamokos laiko ilgio setą jie sugebėjo sugroti neįtraukę nė vienos savo naujausio, gegužę pasirodžiusio trečiojo albumo „Long Way Home“ dainos (interviu apie albumą).
Tai ne pliusas, nes „Long Way Home“ yra labai geras albumas. Tačiau Giedrius ir K@ yra per daug profesionalūs, kad leistų sau sugroti vidutinio lygio programą. Abejonių nekėlė nei kaip visada „Lofte“ geras vaizdas (jei nori scenoje atrodyti gerai, grok „Lofte“ – šviesos, vizualizacijos ir plytos sienose padarys savo), nei čia ne visada džiuginantis, bet šįkart jokių problemų nekėlęs garsas.
Linkime jiems energijos ir šiandienos pasirodymui „Vilniaus muzikos savaitėje“. Nemokamo „Golden Parazyth“ koncerto Kudirkos aikštėje pradžia – 21 val. Tai bus net trečiasis dueto koncertas Vilniuje šią savaitę, nes antradienį jie dar spėjo sugroti „Vienuolyno kieme“.
Vidis palaikė temperatūrą, jos per daug neįkaitindamas, bet ir neleisdamas žiovauti. Iš antro aukšto „Loftui“ jis pagrojo setą, kuriame vietos atsirado ir SBTRKT, ir Adele.
O tada, 15 minučių iki paskutinio šios vasaros penktadienio pradžios, publikai skaituojant „Ni-ko-lai“, kas greitai peraugo į „My-ko-lai“, į sceną žengė jis – vakaro kaltininkas, niujorkietis, kurio dainos skamba BBC1 eteryje, kurį kalbina „Guardian“, „The Stool Pigeon“ ir „Clash“, kurio debiutiniam albumui „Space Is Only Noise“ „Pitchfork“ skyrė garbingą 20 vietą geriausių praėjusių metų albumų sąraše.
Nicolas Jaar yra vertinamas už savo gebėjimą būti didesniu už žanrus ir kurti dainas, kurios pagal klasikinį supratimą net nėra dainos. Jis tai pademonstravo ir „Lofte“ – mes negirdėjome atskirų gabalų, tik vieną ilgą, dviejų valandų kreivę, tai kylančią, tai nusileidžiančią, tai greitėjančią, tai vos vos nenutylančią.
Kartu su kompiuteriu, klaviatūra ir vokalu besidarbavusiu Nicolu scenoje buvo gitaristas ir saksofonininkas. Visi trys jie kartu atrodė kaip tikra grupė, kurioje kiekvieno nario įnašas buvo jei ne apylygis, tai vis tiek gyvybiškai svarbus
„You guys listen in a very beautiful way, thank you“, – vieną iš bene trijų savo replikų publikai (kitos dvi – „labas“ ir „iki“) tarė Jaaras ir atliko dar pora kūrinių bisui.
Iš viso programa truko apie dvi valandas, kas nebuvo į naudą, ypač kai nemažai laiko buvo skirta nedaug ką pasakantiems house ritmams. Pastaruosius, jei norėtų, Nicolas galėtų groti visą naktį ir žmonės vis tiek šoktų. Tačiau jo įgytos ir įgysiamos liaupsės yra ne dėl tokių garsų. Minimalizmas, sugebėjimas į šiuolaikinę elektroninę muziką įpinti eksperimentinį džiazą ir, visų svarbiausia, žaisti su tuo atsargiai, kiekvienu kruopščiai apgalvotu garsu pataikant tiesiai klausytojui į smegenis – štai kur Jaaro stiprybė. Albume toks skambesys yra išgrynintas, tuo tarpu koncerte tarsi neapsisprendžiama, ar norima, kad publika medituotų, ar kad šoktų.
Vis dėlto, meditacija nugalėjo. Nuo pat ilgo avangardinio intro iki paskutinės natos Jaaras ir komanda, kaip patyrę psichoterapeutai, užhipnotizavo „Loftą“. Didžiulis garsas, stiprus vaizdas scenoje, žmonių tankumo (visi bilietai į koncertą buvo išpirkti dar likus savaitei iki jo, papildomų šimto irgi greitai neliko) iššauktas karštis – Jaaro muzika turėjo idealias sąlygas įlįsti giliai pasąmonėn ir jomis pasinaudojo.
Galbūt čia ir slypi šio muzikanto talentas – jo muzika nepavaldi racionaliam mąstymui, ji tiesiog įsibrauna ir neišeina tol, kol kas nors jos neišjungia. Pavyzdžiui pats Jaaras, baigęs koncertą.
Koncertas baigėsi, bet jis davė naują startą iš karto dviem įvykiams: pirmą kartą rengiamai, šį savaitgalį vyksiančiai Vilniaus muzikos savaitei ir naujam „Lofto“ sezonui. Tai reiškia viena: daug geros muzikos. Artimiausia iš jų „Lofte“ skambės rugsėjo 15-ąją, kai į Lietuvą sugrįš „Loftas Feste“ jau matyti ir gausios publikos meilės sulaukę indie rokeriai iš Britanijos „Dirty Goods“, kartu su hoperiu Fernquest.
Fotogalerijoje – keletas Nicolas Jaar koncerto kadrų. Jų autorius – Edvinas Greičius:
