Sportinė avalynė šiandien žengia į naują ambicijų erą: gamintojai nebenori apsiriboti vien patogumo ar našumo pažadais. Pavyzdžiui, „Nike“ teigia, kad jų batai, stimuliuodami pėdų padus, gali aktyvinti smegenų veiklą, sustiprinti jutiminį aplinkos suvokimą ir net pagerinti susikaupimą.
„Tyrinėdami suvokimą, dėmesį ir jutiminį grįžtamąjį ryšį, mes naujais būdais pasitelkiame ryšį tarp smegenų ir kūno“, – įmonės pranešime spaudai teigė „Nike“ vyriausiasis mokslo vadovas Matthew Nurse. – „Svarbu ne tik bėgti greičiau – svarbu jaustis labiau čia ir dabar, susikaupusiam ir atsparesniam.“
Panašių pažadų pateikia ir kiti gamintojai. Pavyzdžiui, „Naboso“ siūlo vadinamuosius „neurovidpadžius“, kojines ir kitą jutiminę avalynę, skirtą nervų sistemos stimuliacijai.
Idėja skamba įtikinamai: pėdose gausu jutiminių receptorių, todėl kyla klausimas – ar jų stimuliavimas iš tiesų gali aštrinti protą?
Neurochirurgai, tiriantys smegenų veiklą, atkreipia dėmesį, kad neurologijos mokslas čia piešia kur kas sudėtingesnį ir gerokai mažiau dramatišką vaizdą, nei siūlo rinkodara.
Stiprūs ryšiai tarp pėdų ir smegenų
Pėdų padai turi tūkstančius mechanoreceptorių, kurie fiksuoja spaudimą, vibraciją, paviršiaus tekstūrą ir judesį.
Signalai iš šių receptorių periferiniais nervais keliauja į nugaros smegenis, o vėliau – į smegenų sritį, vadinamą somatosensorine žieve. Joje palaikomas viso kūno jutimų „žemėlapis“. Pėdos šiame žemėlapyje užima gana didelę dalį, o tai atspindi jų svarbą pusiausvyrai, laikysenai ir judėjimui.
Avalynė veikia ir propriocepciją – smegenų gebėjimą tiksliai „žinoti“, kur erdvėje yra kūno dalys. Propriocepcija remiasi informacija iš raumenų, sąnarių ir sausgyslių. Kadangi laikysena ir judesiai glaudžiai susiję su dėmesiu bei sujaudinimo lygiu, jutiminio grįžtamojo ryšio iš pėdų pokyčiai gali paveikti, kaip stabiliai, budriai ar „įsižeminusiam“ žmogui jaučiasi.
Dėl šios priežasties neurologai ir kineziterapeutai skiria itin daug dėmesio avalynei pacientams, turintiems pusiausvyros sutrikimų, periferinę neuropatiją ar eisenos problemų. Pakeitus jutiminę informaciją, neretai keičiasi ir judėjimo modelis.
Vis dėlto judesių paveikimas nėra tas pats, kas pažintinių funkcijų pagerinimas.
Minimalistiniai batai ir jutiminis sąmoningumas
Minimalistinė avalynė – batai su plonesniu padu ir didesniu lankstumu – leidžia smegenis pasiekti daugiau informacijos apie prisilietimą ir kūno padėtį, palyginti su stipriai amortizuotais batais.
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad sumažinus amortizaciją žmogus gali tiksliau suvokti, kur deda pėdą ir kada ji paliečia žemę. Kai kuriais atvejais tai padeda pagerinti pusiausvyrą ar eisenos stabilumą.
Tačiau daugiau jutimų ne visada reiškia geriau. Smegenys nuolat filtruoja jutiminę informaciją: atsirenka tai, kas naudinga, ir slopina tai, kas blaško. Žmonėms, nepratusiems prie minimalistinės avalynės, staigus jutimų srauto padidėjimas gali net padidinti pažintinę apkrovą – dėmesys nukrypsta į pėdas, o ne „atlaisvinamas“ kitai veiklai ar susikaupimui.
Jutiminė stimuliacija gali sustiprinti sąmoningą dėmesį kūnui, tačiau egzistuoja riba, už kurios jutimai virsta triukšmu.
Ar batai gali pagerinti susikaupimą?
Būtent kalbant apie susikaupimo gerinimą neuromokslas dažniausiai yra skeptiškas.
Jutiminiai signalai iš pėdų aktyvina somatosensorines smegenų sritis. Tačiau pats aktyvumas dar nereiškia geresnių pažintinių funkcijų.
Dėmesys, susikaupimas ir vadinamosios vykdomosios funkcijos priklauso nuo sudėtingų, išskaidytų nervinių tinklų, apimančių įvairias smegenų sritis – prefrontalinę žievę, momeninę skiltį, gumburą (talamus) ir kitas. Šios funkcijos taip pat glaudžiai susijusios su neuromediatoriais, pavyzdžiui, dopaminu ir noradrenalinu.
Šiuo metu trūksta patikimų įrodymų, kad pasyvi pėdų stimuliacija – tekstūruoti padai, naujos formos amortizacinės putos ar subtilūs mechaniniai elementai – galėtų reikšmingai pagerinti susikaupimą sveikiems suaugusiesiems.
Kai kurie tyrimai rodo, kad lengvas jutiminis dirginimas gali šiek tiek padidinti budrumą tam tikrose specifinėse grupėse – pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, lavinantiems pusiausvyrą, arba tiems, kurie reabilituojasi po jutimų praradimo. Vis dėlto tokie poveikiai paprastai būna nedideli ir stipriai priklauso nuo konteksto.
Apibendrinant: stipresnis jutimų pojūtis dar nereiškia, kad smegenų dėmesio sistemos veikia geriau.
Įsitikinimai, lūkesčiai ir „įkūnytas“ mąstymas
Nors batai gali tiesiogiai nepaveikti pažintinių funkcijų, tai nereiškia, kad žmonių aprašomi psichologiniai efektai yra išgalvoti.
Įsitikinimai ir lūkesčiai medicinoje vaidina svarbų vaidmenį. Placebo efektas ir jo įtaka suvokimui, motyvacijai bei rezultatams yra gerai dokumentuoti neuromoksle. Jei žmogus tiki, kad tam tikra avalynė pagerina jo susikaupimą ar našumą, vien šis tikėjimas gali pakeisti elgesį ir pojūčius – kartais tiek, kad tai tampa išmatuojama.
Vis daugiau dėmesio sulaukia ir vadinamoji įkūnyta kognicija – idėja, jog kūno būsena daro tiesioginę įtaką mąstymui ir emocijoms. Laikysena, judesys ir fizinis stabilumas gali formuoti nuotaiką, pasitikėjimą savimi ir subjektyvų „proto aiškumo“ pojūtį.
Avalynė, kuri pakeičia, kaip žmogus stovi ar juda, gali netiesiogiai paveikti ir tai, kiek susikaupusiu jis jaučiasi, net jei objektyviai pažintinių funkcijų negerina.
Galiausiai tikėjimas, kad produktas suteikia pranašumą, neretai ir tampa stipriausiu jo „poveikiu protui“.
Kur išsiskiria mokslas ir rinkodara?
Problema slypi ne tame, ar avalynė veikia nervų sistemą – ji ją veikia. Esminis klausimas yra tikslumas. Kai įmonės skelbia, kad jų batai „keičia protą“, dažnai supainiojama subtili, bet svarbi riba tarp jutiminės moduliacijos ir tikro pažintinių funkcijų pagerinimo.
Neuromokslas patvirtina, kad batai gali pakeisti jutiminį grįžtamąjį ryšį, laikyseną ir judėjimą. Tačiau tai nepagrindžia teiginių, jog avalynė gali patikimai pagerinti susikaupimą ar dėmesį plačiajai populiacijai. Jei batai iš tiesų sukeltų stiprius pažintinius pokyčius, šie efektai būtų aiškiai išmatuojami, lengvai pakartojami ir nuosekliai patvirtinami tyrimais. Kol kas taip nėra.
Avalynė gali pakeisti tai, kaip jaučiamės savo kūne, kaip judame erdvėje ir kaip sąmoningai patiriame fizinę aplinką. Šie pokyčiai gali paveikti pasitikėjimą savimi, komfortą ir aplinkos suvokimą – visa tai svarbu kasdieniam patyrimui.
Vis dėlto reikšmingiausi „protą keičiantys“ efektai, susiję su fiziniu aktyvumu, dažniausiai kyla iš nuoseklaus judėjimo, treniruočių, miego ir sąmoningo dėmesio lavinimo, o ne iš vien jutiminės stimuliacijos. Avalynė gali pakeisti kelionės pojūtį, tačiau vargu ar iš esmės perrašys jos tikslą.
