Nepaisant viešų abejonių ir politinių viražų, Kapčiamiesčio poligonas Lietuvoje tikrai bus. Sprendimas dėl jo steigimo jau priimtas Valstybės gynimo taryboje, o koalicinė taryba antradienį patvirtino vieningą paramą šiai iniciatyvai.
Net ir tarp politinių ginčų bei vietos bendruomenės nuogąstavimų, viena aišku – šis projektas nebėra vizija ar planas. Tai realybė, kurios įgyvendinimas jau pajudėjo.
Pernai gruodį Valstybės gynimo taryba nusprendė: brigados dydžio poligonas bus steigiamas Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio teritorijoje. Be to, Tauragėje esantis poligonas bus išplėstas į Jurbarko savivaldybės teritoriją.
Šie pokyčiai nėra atsitiktiniai. Jie būtini Lietuvos kariuomenės modernizacijai, augančiam šauktinių skaičiui ir besiformuojančiai nacionalinei divizijai.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras bei prezidentas Gitanas Nausėda – visi apsilankė Kapčiamiestyje, parodydami, kad šis projektas nėra kabinetinis popierizmas, o strateginė būtinybė.
Politinės bangos neišvengiamos
Nors oficialiai koalicijos taryba sutarė vieningai palaikyti poligono steigimą, kai kurie politikai viešai išlieka atsargūs. „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad jo vadovaujamos frakcijos viduje sprendimas dar nėra priimtas.
„Mes už poligoną šiandien niekas nebalsuojame, frakcijoje sprendimo nėra priimto, nepalaikome tol, kol nebus susitarta su visuomene ir bendruomene“, – teigė jis.
Jis taip pat akcentavo, kad valdžia turi „pakelti užpakalius nuo sofų“ ir asmeniškai vykti pas gyventojus aiškintis bei tartis. Politikas kelia sąlygą, kad poligonui turi pritarti bent 90 proc. vietos bendruomenės, o nepatenkintiems turi būti skiriamos kompensacijos, tiek už verslo netektis, tiek už moralinę žalą.
Tuo pat metu Žemaitaitis neneigia poligono būtinybės. Jo pasisakymuose dominuoja ne „ne“, o „kaip“.
„Jeigu mes pritariame, kad poligonas šiandien valstybei yra reikalingas ir svarbus, reiškiasi, su bendruomene turi būti susitarta“, – tikino politikas.
Kartu jis pateikė konkretų pasiūlymą dėl kompensavimo.
„Jeigu jis (vietos verslininkas) turi 50 baidarių, į metus gauna 20 tūkst. eurų pajamų, reiškiasi, mes paimame, nuperkame verslą – sumokame jam 400 tūkst. eurų, plius 200 tūkst. eurų už moralinę žalą.“
Opozicija – tarp abejojimo ir palaikymo
Diskusijoje dėl poligono netrūksta ir kitos opozicijos partijos narių nuomonių. Nors kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, kaip Ignas Vėgėlė, prašo Valstybės gynimo tarybos papildomų duomenų, frakcijos seniūnė Ligita Girskienė pripažįsta, jog iš esmės projektui pritariama, nors gali būti ir kitokių nuomonių.
Tuo metu konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pareiškė pasirengimą padėti balsavime, net jei socialdemokratai ir klysta.
„Esame pasirengę ištiesti pagalbos ranką ir balsuoti už poligoną“, – atskleidė konservatorių lyderis.
Jo žodžiais, kai kurių partnerių veiksmai kelia nerimą ir atrodo, jog yra „derinami ar nederinami su prorusiškais aktyvistais“, siekiant „kompromituoti poligono idėją“.
Bendruomenės klausimas – spręstinas
Kapčiamiesčio bendruomenė išsakė savo nuogąstavimus – tai suprantama. Žmonės nori aiškumo, garantijų ir sąžiningo požiūrio. Dėl to, kaip teigė Žemaitaitis, jau vyksta realūs veiksmai – kariuomenė sprendžia dėl nuosavybės atkūrimo, miško palikimo ir miškininkystės galimybių.
Jei toje vietovėje ūkinė veikla neįmanoma, svarstoma perkelti mišką į kitą vietą. Kompromisų reikia. Bet tai nekeičia esminio fakto, jog Kapčiamiesčio poligonas bus. Tai neabejojama ir tarp koalicijos, ir tarp opozicijos narių.
Skirtumas tik tas, kaip suvaldyti situaciją, kad bendruomenė jaustųsi įtraukta, o ne ignoruota. Lietuvos saugumas šiuo metu nėra teorinė sąvoka. Tai praktinis reikalas, kuriam reikia ne tik karių ar sąjungininkų, bet ir infrastruktūros.
Brigados dydžio poligonas – tai būtinybė, kuri kyla iš modernios kariuomenės poreikio, naujų gynybos planų ir realaus pasirengimo, jei grėsmės taps dar arčiau sienų. Kapčiamiesčio poligonas nėra dar vienas statinys.
