Persikėlimas į naują vietą dažnai reiškia ne tik kitokius kambarius ar baldus, bet ir naują pradžią – galimybę susikurti gyvenamąją aplinką, kurioje jaustumės saugiai ir laimingai.
Naujausias IKEA „Gyvenimas namuose“ tyrimas rodo, kad žmonės, kurie jaučia stipresnį priklausymo savo kaimynystei jausmą, yra 63 proc. laimingesni. Ekspertai sako, kad raktas į tai slypi ne tik interjero sprendimuose, bet ir ryšiuose, kuriuos mezgame su aplinkiniais.
IKEA „Gyvenimas namuose“ tyrimas atskleidžia, kad bėgant metams mūsų santykiai su kaimynais vis labiau prisideda prie geros savijautos ir priklausymo jausmo. Jauniausioje grupėje (18–24 m.) tik 17 proc. respondentų bendrauja su kaimynais, o beveik ketvirtadalis (23 proc.) žino, kad galėtų kreiptis į juos pagalbos.
25–49 m. amžiaus grupėje šie skaičiai šiek tiek didesni – atitinkamai 19 proc. ir 24 proc., o vyresni nei 50 m. išsiskiria stipriu bendruomeniškumo jausmu: 32 proc. reguliariai bendrauja su kaimynais, o daugiau nei trečdalis (35 proc.) jaučiasi galintys kreiptis į juos pagalbos. Šie skaičiai patvirtina, kad artimi ryšiai kaimynystėje yra svarbi emocinės gerovės dalis.
Nors pirmasis žingsnis link nepažįstamų kaimynų gali atrodyti bauginantis, psichologas Paulius Rakštikas teigia, kad paprasti kasdieniai veiksmai gali tapti raktu į artimesnius ryšius.
Jis siūlo vieną būdą – organizuoti bendras veiklas, pavyzdžiui, kaimynystės švarinimo savaitgalį ar bendrą projektą bendroje erdvėje. Taip pat verta pakviesti kaimynus užsukti pas save. Nedidelis, jaukus susibūrimas, įkurtuvių vakarėlis ar bendra vakarienė natūraliai suteikia progą susipažinti ir tęsti pokalbį ateityje.
Kitas būdas – jungtis per bendrus interesus: galbūt yra panašaus amžiaus vaikų, mėgstančių kepti ant grotelių ar sportuoti. Pasak psichologo, visada aplink yra žmonių, kurių gyvenimo būdas ar pomėgiai panašūs į mūsų, ir tokie panašumai tampa lengviausiu būdu užmegzti ryšį.
Jei šalia yra panašaus amžiaus vaikų ir erdvė leidžia, galima organizuoti bendras žaidimų valandas – pavyzdžiui, naudojant žaidimų kilimėlius ar minkštus žaidimų kilimus, ar net pastatant apsaugines tvoreles, kad vaikai galėtų kartu žaisti, kol tėvai bendrauja. Paprastas iškylos organizavimas lauke su lengvai perkeliamu vežimėliu ar sulankstomais baldais taip pat gali tapti natūralia proga suburti kaimynus ir užmegzti ilgalaikius ryšius.
Jūsų namai kuria toną: erdvės, kurios jungia
„Gyvenimas namuose“ tyrimas rodo, kad namų atmosfera ir interjero sprendimai stipriai veikia, kaip mes jaučiamės ir kaip lengvai bendraujame su kitais. 60 proc. žmonių, kurie aktyviai padeda savo bendruomenei, dažniau jaučia džiaugsmą namuose (palyginti su 51 proc. vidurkiu).
Tie, kurie jaučia stipresnį priklausymo savo gyvenamajai vietai jausmą, yra 63 proc. laimingesni, o gyventojai, kurie daugiau laiko praleidžia su bendraminčiais, pasiekia net 74 proc. laimės lygį. Tai rodo, kad apgalvotai sukurtas namų interjeras gali ne tik užtikrinti komfortą, bet ir skatinti socialinį artumą.
Norint sukurti tokią aplinką, IKEA interjero dizaino vadovė Morta Bučinskienė rekomenduoja pradėti nuo savęs – pažvelgti į kasdienę rutiną ir gyvenimo būdą, tada pritaikyti sprendimus pagal savo įpročius. „Kiekvieni namai turėtų atspindėti šeimininko pomėgius, veiklas ir turėti joms skirtą kampelį.
Pavyzdžiui, kompaktiškas stalas ar lentynų sistema gali sukurti jaukų kampą pomėgiams, o sumanios dėžės daiktams ar modulinės spintos padeda lengviau palaikyti tvarką kasdienybėje. Asmeniniai akcentai – įrėmintos šeimos ar draugų nuotraukos, dekoratyvus apšvietimas ar mėgstamų daiktų eksponavimas – padeda paprastą erdvę paversti asmeniška ir kviečiančia.“
Namai, kurie kviečia bendrauti
Naujas adresas tampa tikrais namais tik tada, kai jame dera emociniai ryšiai su žmonėmis ir aplinka, atspindinčia, kas mes esame. Maži žingsniai – nuo pasisveikinimo su kaimynu iki šviežiai iškepto pyrago kvapo virtuvėje – gali pakeisti ne tik santykį su vieta, bet ir suteikti namams ypatingą jausmą, kad jie išties būtų savi.
„Jei norite, kad namai būtų svetingesni svečiams ar naujiems kaimynams, verta sutelkti dėmesį į jaukios atmosferos kūrimą. Paprastos detalės – malonus kvapas, tvarkinga erdvė, lengvai pasiekiamos puodelių ar užkandžių lėkštės – leidžia jaustis laisviau priimant svečius. Maži, bet apgalvoti akcentai – keli paruošti papildomi puodeliai, padėklas užkandžiams ar žvakės šiltai nuotaikai kurti – padeda svečiams pasijusti laukiamiems. Jei turite balkoną, terasą ar kiemą, galima juos paversti bendrauti kviečiančiomis erdvėmis. Jaukios sėdimosios vietos, staliukai ar net kepsninės zona puikiai tinka. Patogus, šiltas apšvietimas vakare kuria draugišką atmosferą, o lauko baldai, sustatyti grupėmis, skatina svečius pasilikti ilgiau ir pabendrauti“, – sako M. Bučinskienė.
