Virtuvėje, kaip ir gyvenime, nemažai įpročių paveldime iš tėvų ar senelių. Vienas dažniausiai kartojamų yra mėsos atitirpinimo būdai. Dauguma žmonių, net nesusimąstę, šaldytą mėsą įmeta į dubenį su šaltu vandeniu, tačiau dalis pasirenka šiltą ar net karštą vandenį, tikėdamiesi greitesnio rezultato.
Deja, būtent toks pasirinkimas gali tapti rimta grėsme sveikatai. Net jei skubate – svarbu laikytis saugių ir patikrintų metodų. Saugiausias ir dažniausiai rekomenduojamas būdas – šaldytos mėsos atitirpinimas šaldytuve. Taip išvengiama temperatūrų svyravimų, kurie sudaro puikias sąlygas bakterijoms daugintis.
Tačiau čia slypi vienas trūkumas, nes tai yra ganėtinai ilgas procesas. Didelė mėsos porcija gali atitirpti tik po 12 valandų ir jei suplanuoji tai iš anksto – jokių problemų. Bet jei sprendimą gaminti priimi paskutinę minutę, tada gelbsti kitas variantas – šaltas vanduo.
Kodėl šiltas vanduo yra pavojingas?
Nors gali pasirodyti, kad šiltas vanduo leis mėsai greičiau atitirpti, iš tikrųjų jis daro daugiau žalos nei naudos. Visų pirma, šiluma pažeidžia mėsos struktūrą, ypač jei vanduo viršija 30 °C. Tokiu atveju išorinė dalis ima šilti pernelyg greitai, net pradeda „virti“, o vidus dar tebėra užšalęs.
Tai sukuria vadinamąją „pavojingą zoną“ – temperatūrą tarp 4 ir 60 laipsnių Celsijaus, kurioje bakterijos dauginasi greičiausiai.
Net jei vėliau mėsą virsite ar kepsite, kai kurios bakterijos ar jų toksinai gali išlikti, ypač jei mėsa nėra paruošiama iki reikiamos vidinės temperatūros. Tai gali sukelti apsinuodijimus maistu ar kitas virškinimo problemas. Todėl šiltas vanduo – tai greitas, bet rizikingas sprendimas, kurio reikėtų vengti.
Kaip saugiai atitirpinti mėsą šaltame vandenyje?
Jei reikia greitesnio metodo nei šaldytuvas, šaltas vanduo yra saugiausias jūsų pasirinkimas. Visų pirma, mėsa turi būti sandariai supakuota, tai gali būti originali pakuotė arba hermetiškas maišelis. Įdėkite mėsą į didelį dubenį su labai šaltu vandeniu,galite net įdėti ledo kubelių, ir pasirūpinkite, kad ji būtų visiškai panirusi.
Kad tai užtikrintumėte, mėsą galima prispausti lėkšte ar kitu švariu daiktu. Vanduo turi būti keičiamas kas 30 minučių ir taip palaikoma pastovi žema temperatūra. Nedėkite dubens ant saulėtos palangės ar prie šilumos šaltinio, idealu naudoti kriauklę arba pavėsinę vietą.
Procesas nėra žaibiškas – mažos porcijos, pavyzdžiui, vištienos filė ar žuvis, gali atitirpti per 30–60 minučių, bet didesniems gabalams gali prireikti 3–4 valandų.
Ką daryti, kai atitirpinti reikia čia ir dabar?
Kai laiko visai nėra, paskutinis variantas – mikrobangų krosnelė. Tačiau ir čia svarbu laikytis tam tikrų taisyklių. Jei jūsų mikrobangė turi atitirpinimo (angl. defrost) funkciją – naudokite ją. Jei ne, rinkitės mažą galią – apie 150–210 W.
Mėsa turėtų būti dedama į tinkamą indą su dangteliu. Po kelių minučių būtina patikrinti rezultatą: nusausinkite susikaupusį vandenį, apverskite mėsą ir įjunkite dar kelioms minutėms.
Svarbiausia, jokiu būdu nepalikite atitirpintos mėsos stovėti kambario temperatūroje. Iš mikro bangų krosnelės ji turi keliauti tiesiai į keptuvę, orkaitę ar kitą pasirinktą gaminimo metodą. Tai vienintelis būdas išvengti bakterijų dauginimosi po greito atitirpinimo.
Skubėjimas turi aiškias ribas
Atitirpinti mėsą galima įvairiai, bet ne kiekvienas būdas yra saugus. Skubėjimas dažnai priverčia ieškoti greitų sprendimų, tačiau svarbu nepamiršti, kad maisto sauga turi būti prioritetas.
Šaldytuvas yra idealiausias pasirinkimas, šaltas vanduo – patikima alternatyva, o mikrobangė – išeitis kraštutiniu atveju, tik laikantis taisyklių.
Geriau suplanuoti gaminimą iš anksto, nei rizikuoti sveikata dėl kelių sutaupytų minučių. Ypač kai kalbame apie produktą, kuriame bakterijos gali daugintis tyliai, bet pavojingai. Mėsos ruošimas prasideda dar gerokai prieš ją dedant į keptuvę – nuo to, kaip ją atitirpinate.
