Teisingai paruoštas substratas daigams – tai ne tiesiog žemė, o subalansuota terpė, kurioje šaknys gali laisvai kvėpuoti, gauti maisto medžiagų ir tolygiai vystytis. Net ir nedidelės klaidos šiame etape gali turėti įtakos visam augalo augimui bei būsimam derliui.
Viena dažniausių klaidų – daigams naudoti tiesiog iš daržo paimtą žemę. Nors gali atrodyti, kad tai natūrali ir „patikrinta“ terpė, jaunoms šaknims ji dažnai būna per sunki ir nestabili. Daržo žemėje pasitaiko sukietėjusių grumstų, trukdančių oro cirkuliacijai, taip pat piktžolių sėklų, kenkėjų lervų ar ligas sukeliančių mikroorganizmų. Be to, po sezono tręšimų joje gali būti padidėjusi druskų koncentracija. Suaugę augalai neretai prisitaiko prie tokių sąlygų, tačiau gležni daigai yra kur kas jautresni.
Kita problema – netinkamas dezinfekavimas. Substratą verta dezinfekuoti, ypač jei jis ruošiamas savarankiškai, tačiau svarbu nepersistengti. Perkaitinus žemę galima sunaikinti ne tik kenksmingus, bet ir naudingus mikroorganizmus, be to, pabloginti dirvos struktūrą. Tinkami metodai: švelnus kaitinimas orkaitėje vidutinėje temperatūroje, garinimas virš verdančio vandens arba keli užšaldymo ir atitirpinimo ciklai. Po dezinfekavimo substratą reikėtų palikti kelioms dienoms, kad stabilizuotųsi jo struktūra ir drėgmės balansas.
Ne mažiau svarbi ir žemės struktūra. Šaknims reikalingas ne tik vanduo bei maisto medžiagos, bet ir deguonis. Per sunki, tanki žemė ilgiau sulaiko drėgmę ir prasčiau praleidžia orą, todėl šaknys vystosi silpnai ir gali pradėti pūti. Kad substratas būtų purus ir laidus, į jį verta įmaišyti perlito, vermikulito, stambesnio smėlio ar kokoso substrato. Šie priedai pagerina aeraciją ir sumažina užmirkimo riziką.
Dar viena dažna klaida – per didelis trąšų kiekis. Noras „geriau pamaitinti“ daigus neretai baigiasi priešingu rezultatu, nes jaunos šaknys yra itin jautrios didelei maisto medžiagų koncentracijai. Pertręštas substratas gali nudeginti šaknis, sulėtinti augimą ar net pražudyti daigus. Daigams geriausia rinktis lengvai tręštą, specialiai jiems skirtą substratą, o papildomai tręšti tik tuomet, kai augalai jau sustiprėja.
Svarbus ir žemės rūgštingumas. Net jei maisto medžiagų pakanka, netinkamas pH gali trukdyti jas pasisavinti. Daugumai daržovių daigų tinkamiausia silpnai rūgšti arba artima neutraliai terpė. Per rūgščioje dirvoje prasčiau įsisavinami kalcis ir magnis, o per šarminėje – geležis ir fosforas. Dėl to gali geltonuoti lapai, lėtėti augimas ar pasireikšti chlorozės požymiai. Prieš sėją verta patikrinti substrato pH paprastomis testavimo priemonėmis ir, jei reikia, jį pakoreguoti.
Puri, dezinfekuota, saikingai tręšta ir tinkamo rūgštingumo žemė sukuria tvirtą pagrindą stipriems daigams. Toks startas lemia, kad augalai bus atsparesni, lengviau prisitaikys persodinant ir vėliau džiugins gausesniu derliumi.
