„Lietuvės moterys yra pripratusios gyventi dvipatystėje, yra susitaikiusios, kad vyrai turi meilužes ir perka joms butus arba net namus“, – tvirtai ir atvirai sako nekilnojamojo turto agentė, savo srities ekspertė, knygos apie namus „Liber De Domo“ autorė ir itin aktyvi bei socialiai atsakinga vilnietė NT agentė Rasa Pavarienė.
Ilgus metus dirbanti nekilnojamojo turto srityje, Rasa kasdien susiduria su išskirtinėmis žmonių istorijomis. Jos darbe neretai susipina karštos emocijos, finansiniai sprendimai ir dažnai – skaudūs klientų asmeninio gyvenimo pokyčiai.
Šiame išskirtinai atvirame interviu Rasa Pavarienė atsakys, ar būstas – pati geriausia investicija, kur labiausiai šiuo metu verta pirkti namus ir ar iš tikrųjų vyrai, besiskirdami su žmonomis, palieka jas, jei tik gali, su vaikais plikas ir basas.
– Rasa, ilgus metus butas arba žemės sklypas buvo laikomas gera investicija. Kokia situacija šiuo metu yra rinkoje? Kaip reikėtų išsirinkti butą, kad pirkėjas nepraloštų?
Investicine prasme geras turtas yra tada, kai jis yra nuperkamas žemesne nei rinkos kaina ir įsigytas strategiškai geroje vietoje. Vis tik kiekvienu atveju viskas priklauso nuo finansinių galimybių.
Vieniems lobis – suremontuotas, Pašilaičiuose esantis dviejų kambarių butas už 100 000 eurų, kitiems – aukštomis lubomis butas Stoties rajone už 250 000 eurų, o tretiems – erdvus, kokybiškas, šiuolaikiškas namas Žvėryne už du milijonus.
Tad klausimas apie geriausią investiciją visada prasideda nuo biudžeto ir investavimo laikotarpio.
Vieni perka tam, kad po kurio laiko parduotų brangiau, kiti – kad turėtų ilgalaikį pajamų šaltinį iš nuomos, treti kad likęs turtas vaikams užtikrintų jų poreikius.
Mūsų šalies pajūryje būstai visada buvo ir bus gera ilgalaikė investicija, nes pakrantės teritorija ribota, todėl vertė laikui bėgant tik augs.
– Kokia šiuo metu situacija nekilnojamojo turto rinkoje?
NT rinka aktyvi kaip niekad. Sausį pirkimai buvo rekordiškai dideli, vasaris šiek tiek ramesnis, tačiau kovą rinka vėl įsibėgėja.
Žmonės perka būstus ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvos pajūryje, investuoja į užsienio NT. Bankų palūkanų mažėjimas skatina aktyvesnį finansavimą, o augantys atlyginimai leidžia gerinti gyvenimo sąlygas.
– Įvardykite vietas Vilniuje, kur konkrečiai šiuo metu Vilniuje butai yra vertinami kaip labiausiai pelningi.
Pastaruosius penkerius metus didžiausias kainų augimas fiksuojamas Naujininkuose, Stoties rajone, Markučiuose. Šios vietos ilgą laiką buvo nuvertintos, tačiau jau kurį laiką sparčiai populiarėja.
Taip pat reikia paminėti, kad centras Vilniuje labai plečiasi ir tuo pačiu keičiasi verčių zonos.
Pavyzdžiui, kažkada žmonės skeptiškai žiūrėjo į Užupį ar Naujamiesčio plėtrą, taip dabar stebisi Naujininkais – tendencijos rodo, kad čia investuoti apsimoka.
– Ar nekilnojamas turtas yra vertinga ir dažna dovana Lietuvoje?
Žinoma, kad nekiklnojamas turtas yra vertinga dovana, tik jau ne tokia dažna. Toks turtas yra ilgalaikė vertybė, garantija ateičiai. Kartais juokaujame, kad jei neturite milijono butui, investuokite į sklypus – jų vis dar Lietuvoje galima rasti už kelis tūkstančius eurų.
Žinoma, tai ne rankinė, kurią galima pademonstruoti draugėms, bet tai – auganti vertė.
Dovanoti butą ar namą gali tik finansiškai stiprūs asmenys. Dažniausiai tai pasiturintys vyrai, padovanojantys turtą savo mūzoms – ilgalaikėms partnerėms, meilužėms.
Mūsų visuomenėje matome, kad moterys dažnai toleruoja dvigubus gyvenimus mainais į finansinį saugumą, yra pripratusios gyventi dvipatystėje, yra susitaikiusios, kad vyrai turi meilužes ir perka joms butus arba net namus.
– Ar tiesa, kad vyrai dažnai perka būstą savo vardu, nors gyvena su partnere?
Taip, tai labai dažnas atvejis. Jei butas perkamas iš santaupų, dažnai jis registruojamas ne tik vyro vardu, bet net ir jo įmonės ar tėvų vardu. Moterys dažnai būna nėščios arba jau augina bendrus vaikus, bet oficialiai jokios nuosavybės neturi.
Pateisinimai būna įvairūs: „lėšų skaidrumo klausimai“, „mokesčių optimizavimas“. Tačiau realybėje tai dažniausiai būna sąmoningas sprendimas apsisaugoti nuo būsimos buvusios.
Kai būstas perkamas su banko finansavimu, jis dažniausiai registruojamas šeimos vardu. Bet vos tik prasideda skyrybos, prasideda ir kova dėl turto.
Nekalbu apie turtą plačiąja prasme, prasideda kova dėl kiekvieno menkniekio. Dalybos vyksta pusiau, ir visai nesvarbu jog moteris lieka su vaiku ir jai tiesiog reikalinga daugiau tiek indų, tiek baldų.
Vyrams labiau rūpi, kiek jie gali pasiimti, nei tai, kur gyvens jų vaikai. Esu mačiusi atvejų, kai iš buto buvo išneštos net sofos ir televizoriai, paliekant buvusiai partnerei ir vaikams tuščias sienas.
– Ar dažnai moterys pačios tampa nekilnojamojo turto pirkėjomis?
Būstas dažniausiai perkamas šeimai – poros, šeimos su vaikais investuoja į bendrą gyvenimą.
Tačiau pasitaiko ir jaunos moterys, kurios su tėvų pagalba įsigyja pirmąjį būstą. Tėvai aktyviai dalyvauja pirkimo procese, analizuoja kiekvieną trūkumą, bando nusiderėti.
Tačiau įdomiausia dalis prasideda po kurio laiko, kai tokios moterys užmezga santykius. Kadangi su klientais palaikau glaudžius santykius, vis pasitaiko tokių atvejų, kad į jų namus atsikrausto draugas, o po metų jau vyksta būsto pardavimas, nes „norime investuoti į draugo verslą“.
Tačiau realiai tai dažniausiai reiškia, kad būsto savininkė lieka be nieko, o vyras – su naujomis investicijomis, dažnai kaip tyčia nenusisekusiomis.
– Rasa, ką tokiu atveju patartumėte moterims? Ką jos turėtų žinoti, norėdamos įsigyti sau priklausantį būstą ir nelikti tuščiomis kritinėmis minutėmis?
Rinkitės turtą atsakingai ir žvelkite į ateitį. Jei esate santykiuose, pasirūpinkite savo finansiniu saugumu – oficialiai registruokite turtą savo vardu arba dalimis. NT yra ilgalaikė vertybė, kuri gali suteikti stabilumą, bet tik tuomet, jei juo rūpinsitės strategiškai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
