Patyrusiems daržininkams riešutų kevalai – ne atliekos, o tikras lobis. Dėl didelio jodo, juglono, vitaminų kiekio ir tvirtos struktūros graikinių riešutų luobelės gali tapti nepakeičiamu pagalbininku sode ir darže.
Jos veikia kaip ilgalaikės trąšos, natūralus antiseptikas ir net priemonė kovojant su įkyriais kenkėjais. Pritaikymo būdų – daugybė, tereikia šiek tiek noro ir fantazijos.
Riešutų kevalai kaip drenažas
Vienas paprasčiausių būdų – naudoti kevalus drenažui. Jei sodinate vaismedžius ar krūmus sunkiose, vandenį sulaikančiose dirvose, į sodinimo duobės dugną įberkite susmulkintų kevalų.
Laikui bėgant luobelės pamažu suirs ir atiduos šaknims vertingus mikroelementus, tačiau ilgai išlaikys purią struktūrą bei neleis žemei susispausti į tankų, vandeniui nepralaidų sluoksnį.
Riešutų kevalai kaip mulčias
Kitas būdas – kevalus naudoti kaip mulčią. Norite rečiau ravėti? Aplink braškių kerus ar palei sodo takelius paskleiskite susmulkintų riešutų luobelių sluoksnį.
Taip gausite trigubą naudą: sulėtės piktžolių augimas, ilgiau išsilaikys dirvos drėgmė, o sraigėms ir šliužams atsiras fizinė kliūtis. Be to, mulčiuotos lysvės atrodo tvarkingai ir estetiškai.
Antiseptinės savybės ir pelenai
Kevaluose esantis juglonas pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Dėl to patyrę sodininkai iš luobelių kartais ruošia užpilus, o dažniau jas sudegina ir naudoja gautus pelenus.
Riešutų kevalų pelenai paprastai būna turtingesni kaliu ir fosforu nei įprasti medienos pelenai. Juos galima išbarstyti ant lysvių prieš kasimą – taip dirva dezinfekuojama ir kartu patręšiami augalai. Tai natūrali, augalams palanki priemonė, galinti iš dalies pakeisti mineralines trąšas.
Kur riešutų kevalai tinka labiausiai?
Storo kevalų sluoksnio nereikėtų berti ant lysvių su jautriais, švelniais augalais, pavyzdžiui, salotomis ar kopūstais.
Kaupkite riešutų kevalus ir naudokite juos ten, kur jų nauda bus didžiausia. Greitai įsitikinsite, kiek daug jie gali duoti ir sodui, ir daržui.
