Nuo gegužės 1 d. jokių priemokų? Tiesa apie gydymą Lietuvoje gali nustebinti
Nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje įsigalioja svarbus pokytis sveikatos sistemoje, tačiau jis nėra toks, kaip kartais nuskamba socialiniuose tinkluose. Trumpiausiai tariant, nauja tvarka nereiškia, kad pacientai dabar plačiau mokės už gydymą. Priešingai, pagrindinė jos esmė yra ta, kad už Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas paslaugas papildomų priemokų būti neturėtų.
Svarbu tik viena detalė: kai kuriais atvejais pacientas vis tiek galės mokėti, bet ne už pačią PSDF apmokamą paslaugą, o už savo pasirinktą brangesnę medicinos priemonę arba už paslaugas, kurios apskritai nėra apmokamos iš PSDF. Būtent dėl to viešojoje erdvėje ir kyla daug painiavos.
Kas iš tikrųjų keičiasi nuo gegužės 1 dienos?
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad nuo 2026 metų gegužės 1 dienos įsigalioja Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos PSDF lėšomis apmokama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose turi būti teikiama be papildomų mokėjimų.
Tai reiškia, kad jei pacientas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kreipiasi į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa, ir gauna paslaugą, kuri apmokama iš PSDF, už ją papildomai mokėti neturėtų. Ši taisyklė taikoma tiek viešosioms, tiek privačioms gydymo įstaigoms, jei jos dirba su ligonių kasomis.
Paprastai tariant, pati naujovė skirta ne įvesti daugiau mokėjimų, o užkirsti kelią situacijoms, kai pacientai būdavo prašomi primokėti už paslaugas, kurios jau ir taip apmokamos valstybės lėšomis.
Kada pacientui vis dėlto gali tekti mokėti?
Nors bendra kryptis yra „paslaugos be priemokų“, visiškai mokėjimai nedingsta. Nuo gegužės 1 dienos išlieka galimybė pacientui pačiam pasirinkti brangiau kainuojančią medicinos priemonę nei ta, kuri kompensuojama valstybės. Tokiu atveju žmogus moka ne už gydymą apskritai, o tik kainų skirtumą tarp valstybės apmokamos priemonės ir jo pasirinkto brangesnio varianto.
Ministerija nurodo, kad į tokį sąrašą įtraukti endoprotezai, intraokuliniai lęšiai, klausos implantai, artroskopinių operacijų metu naudojamos priemonės, robotinės chirurgijos priemonių komplektai ir tinkleliai išvaržų operacijoms.
Labai svarbu tai, kad pacientas turi būti aiškiai informuotas. Gydytojas privalo paaiškinti, kad yra ir kompensuojama, kokybiška, pacientui nemokama alternatyva. Taip pat turi būti pateikta rašytinė informacija apie brangesnės priemonės savybes, privalumus, galimus trūkumus ir preliminarią kainą. Pacientas turi raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės kompensuojamos priemonės ir renkasi brangesnę.
Tai reiškia, kad nuo gegužės 1 dienos žmogus negali būti tiesiog pastatytas prieš faktą ir paprašytas susimokėti. Sprendimas turi būti informuotas ir aiškiai dokumentuotas.
Už ką pacientai ir toliau gali mokėti?
Mokamos sveikatos paslaugos Lietuvoje neišnyksta. Sveikatos apsaugos ministerija aiškiai nurodo, kad gydymo įstaigos gali teikti mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas tais atvejais, kai paslauga apskritai nėra apmokama PSDF arba kai pacientas neatitinka sąlygų ją gauti PSDF lėšomis.
Kitaip tariant, jei paslauga nėra valstybės kompensuojama, ji ir toliau gali likti mokama. Ta pati logika galioja ir tada, kai pacientas nori tokios paslaugos, kuri nepriklauso jam pagal nustatytą tvarką ar indikacijas.
Praktiškai tai reiškia gana paprastą ribą. Jei kalbame apie PSDF apmokamą paslaugą gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa, papildoma priemoka už pačią paslaugą neturėtų būti imama. Jei kalbame apie mokamą paslaugą, kuri nepatenka į valstybės apmokamų paslaugų ribas, už ją žmogus moka pats.
Kodėl apie šį pokytį tiek daug painiavos?
Painiava kyla todėl, kad vienu metu kalbama apie du skirtingus dalykus. Pirmas yra papildomos priemokos už PSDF jau apmokamą paslaugą. Tokios priemokos nuo gegužės 1 dienos turi nebelikti. Antras yra žmogaus teisė pasirinkti brangesnę priemonę arba naudotis mokama paslauga, kuri nėra apmokama iš PSDF. Tokie mokėjimai išlieka.
Todėl tiksliausia būtų sakyti taip: nuo 2026 metų gegužės 1 dienos Lietuvoje ne įvedama daugiau mokamų sveikatos paslaugų, o griežčiau atskiriama, kas turi būti suteikta be papildomo mokesčio, o už ką pacientas gali mokėti tik savo pasirinkimu arba tais atvejais, kai paslauga nėra kompensuojama.
Pacientui svarbiausia žinoti vieną dalyką. Jei gydymo įstaiga turi sutartį su ligonių kasa ir paslauga apmokama iš PSDF, pirmasis atsakymas turėtų būti ne „kiek kainuos“, o „ar ši paslauga man priklauso nemokamai“. Ir tik tada, jei žmogus pats renkasi brangesnę priemonę ar papildomą mokamą paslaugą, atsiranda mokėjimo klausimas.
