Ši druska naudojama ne tik maistui ruošti, bet ir buityje. Dėl savo fizinių ir cheminių savybių įprasta valgomoji druska turi platų praktinį pritaikymą kasdienėse situacijose, todėl ji gali būti naudinga ne tik virtuvėje, bet ir sprendžiant įvairias buitines problemas. Apie tai pranešama, remiantis užsienio šaltiniais.
Stambiai malta druska puikiai tinka indams valyti, nes padeda pašalinti pridegusio maisto likučius pernelyg nepažeisdama paviršių. Ją galima sumaišyti su nedideliu kiekiu vandens, citrinų sulčių ar acto, kad susidarytų pasta, ir ja šveisti paviršius kempinėle, o po valymo būtina viską gerai nuplauti, kad neliktų druskos kristalų.
Druska kartu su citrina padeda pašalinti kvapus ir dėmes, pavyzdžiui, nuo pjaustymo lentų ar kitų virtuvės paviršių. Vis dėlto šis metodas netinka indams su nelipnia danga ar plonam stiklui, nes stambūs druskos kristalai gali subraižyti paviršių ar palikti mikroįbrėžimų, o mediniai indai gali sugerti drėgmę ir deformuotis.
Druska gali būti naudojama ir kaip kūno šveitiklis, nes ji mechaniškai pašalina negyvas odos ląsteles, gerina kraujotaką ir padeda valyti poras. Dažniausiai pasirenkama smulkesnio ar vidutinio malimo druska, kuri maišoma su aliejumi, eteriniais aliejais, medumi ar cukrumi, kad šveitiklis būtų švelnesnis ir kartu maitintų odą.
Paruoštas mišinys tepamas ant sudrėkintos odos lengvais masažuojamaisiais judesiais, vengiant stipraus trynimo jautresnėse vietose. Po procedūros odą rekomenduojama nuplauti šiltu vandeniu ir patepti lengvu drėkinamuoju kremu, kad būtų atkurta natūrali odos drėgmė.
Druska taip pat gali padėti šalinti kai kurias dėmes iš drabužių, tačiau jos veiksmingumas priklauso nuo audinio ir dėmės pobūdžio. Ji geriausiai tinka skystoms dėmėms, pavyzdžiui, nuo vyno ar uogų, nes sugeria drėgmę ir neleidžia dėmei išplisti, tačiau riebalų dėmių atveju ji beveik neveiksminga.
Svarbu suprasti, kad druska veikia tik kaip pagalbinė priemonė ir nepakeičia pilnaverčio skalbimo. Ji gali padėti sumažinti dėmės intensyvumą, tačiau galutiniam rezultatui pasiekti vis tiek reikalingi skalbikliai ar specialūs dėmių valikliai.
Kai kuriais atvejais druska naudojama ir kenkėjams atbaidyti, ypač kovojant su sraigėmis ir šliužais, kuriems kontaktas su druska sukelia dehidrataciją. Tačiau skruzdėlių ar kitų vabzdžių gryna druska dažniausiai neatbaido, o per didelis jos kiekis dirvoje gali pakenkti augalams ir jų šaknų sistemai.
Druska plačiai naudojama ir ledui tirpdyti, nes ji sumažina vandens užšalimo temperatūrą ir leidžia ledui tirpti net esant žemesnei nei nulio temperatūrai. Šiam tikslui dažniausiai pasirenkama paprasta valgomoji druska, kuri yra lengvai prieinama ir efektyvi žiemos sąlygomis.
