Galvos odos niežėjimas – labai dažnas nusiskundimas, dėl kurio žmonės kreipiasi į gydytojus. Jis gali atsirasti tiek dėl netinkamos kasdienės priežiūros, tiek būti rimtesnių odos ar bendros sveikatos sutrikimų požymis. Toliau apžvelgiamos pagrindinės galvos odos niežėjimo priežastys ir svarbiausi patarimai, kaip sumažinti diskomfortą.
Viena dažniausių galvos odos niežėjimo priežasčių – netinkamai parinktas šampūnas ar kitos plaukų priežiūros priemonės. Pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo šampūnai be sulfatų, tačiau jie tinka ne visiems.
Šampūnai be sulfatų dažniausiai skirti jautriai, alergiškai ar atopinei odai. Vis dėlto, jei galvos oda riebi, dažnai naudojamos formavimo priemonės ar gydomieji losjonai, tokie šampūnai gali nepakankamai gerai pašalinti perteklinį sebumą. Dėl to riebalai ir nešvarumai kaupiasi, gali užkimšti plaukų folikulus, skatinti uždegimą bei pleiskanų atsiradimą.
Kita dažna klaida – agresyvių šveitiklių ar itin stipriai valančių šampūnų naudojimas, kai oda yra sausa ar jautri. Tokios priemonės pažeidžia natūralų hidrolipidinį apsauginį sluoksnį: oda išsausėja, parausta ir ima stipriai niežėti.
Neteisinga galvos plovimo technika ir dažnumas
Galvos odos būklę lemia ne tik naudojamos priemonės, bet ir tai, kaip plaunate galvą. Vertėtų laikytis kelių pagrindinių taisyklių.
Vandens temperatūra turėtų būti maloniai šilta, bet ne karšta. Per karštas vanduo dirgina odą, skatina intensyvesnį riebalų išsiskyrimą ir gali sustiprinti niežėjimą.
Plaunant galvą, odą reikėtų švelniai masažuoti pirštų pagalvėlėmis, o ne nagais – taip išvengiama mikroįbrėžimų ir papildomo sudirginimo.
Ypatingą dėmesį verta skirti vadinamosioms seborėjinėms zonoms – smilkiniams ir pakaušiui. Šiose vietose dažniausiai kaupiasi riebalai ir nešvarumai, ypač po intensyvesnio fizinio krūvio ar gausesnio prakaitavimo.
Odos ligos
Jei laikotės galvos odos higienos taisyklių, priemones renkatės tinkamai, tačiau niežėjimas nemažėja, priežasties reikėtų ieškoti tarp dermatologinių ar kitų sveikatos sutrikimų.
Viena dažniausių diagnozių – seborėjinis dermatitas. Tokiu atveju oda gali tapti sausesnė, atsiranda tempimo jausmas, ant drabužių matyti smulkios, šviesios pleiskanos. Paprastai rekomenduojami specialūs šampūnai nuo pleiskanų ir gydomosios priemonės, parinktos pagal situaciją.
Panašūs simptomai pasireiškia ir sergant psoriaze. Maždaug pusė šia liga sergančių pacientų patiria galvos odos pažeidimus: ji pasidengia paraudusiomis dėmėmis, sidabriškai baltomis pleiskanomis ir plokštelėmis. Niežėjimas gali būti labai įvairaus intensyvumo – nuo vos juntamo iki itin stipraus.
Galvos odą neretai pažeidžia ir atopinis dermatitas. Oda parausta, ima luptis, gali atsirasti deginimo pojūtis. Išoriškai tai kartais primena grybelinę infekciją, pavyzdžiui, kerpę, kuri gali sukelti raudoną bėrimą ir net plaukų išretėjimo židinius.
Dar viena galima priežastis – dilgėlinė. Tuomet ant odos atsiranda raudoni, labai niežtintys gumbeliai, kurie dažniausiai išnyksta per kelias valandas. Jei tokia būklė tęsiasi ilgiau nei šešias savaites, ji laikoma lėtine.
Parazitinės infekcijos
Galvos odos niežėjimą gali sukelti ir parazitai. Vienas dažniausių atvejų – utėlėtumas. Pagrindinis simptomas yra labai stiprus niežėjimas; taip pat gali būti juntamas nemalonus kvapas, ant odos ir prie plaukų šaknų matomos kraujingos šašelės ar glindos.
Kita infekcija – niežai, kuriuos sukelia mikroskopinės erkutės, gyvenančios epidermyje. Ši liga dažniau nustatoma vaikams ir sukelia itin intensyvų niežėjimą, ypač vakare ir naktį.
Nervų sistemos sutrikimai ir stresas
Kartais galvos oda stipriai niežti, tačiau matomų bėrimų ar ryškaus paraudimo beveik nėra. Tokiais atvejais galima įtarti nervų sistemos sutrikimus. Dėl nervų pažeidimo ar tam tikrų ligų gali išsivystyti neuropatija, kurios vienas galimų požymių – nuolatinis niežėjimas.
Simptomų paūmėjimą dažnai sustiprina stresas, psichikos ar somatiniai sutrikimai. Ilgalaikis emocinis krūvis gali pabloginti odos būklę, silpninti imunitetą ir didinti uždegiminių procesų tikimybę.
Jei galvos odos niežėjimas nepraeina, stiprėja, atsiranda pleiskanų, paraudimas, šašeliai, plaukų slinkimas ar kiti pakitimai, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją dermatologą arba šeimos gydytoją. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir reikšmingai pagerina gyvenimo kokybę.
