Laikas.lt
Lygiai prieš 51 metus Jurijus Aleksejevičius Gagarinas pakilo į kosmosą. Nors tai neabejotinai yra vienas svarbiausių XX amžiaus įvykių, tačiau 1961 metų balandžio 12 dieną apie Gagarino skrydį nežinojo net artimiausi jo žmonės. Gagarinui buvo leista informuoti žmoną Valią, tačiau jis suklaidino ją pameluodamas: esą skrydis numatytas balandžio 14-ąją…
Tik skriedamas apie Žemę Gagarinas pradėjo suvokti tokio savo žygdarbio reikšmę – svarstė, ką pasakys žmonės, išgirdę apie skrydį?.. Prisiminė motiną ir kaip ji prieš miegą bučiuodavo jam tarp menčių, ar ji žinojo, kur jis buvo, ar Valia jai pasakė?
Balandžio 12 dieną Gagarino šeima nebuvo pasirengusi: sesuo Zoja naujienas išgirdo per radiją, o brolis Valentinas apie jaunėlio skrydį į kosmosą sužinojo atėjęs į darbą. Vos tik žinios apie beprotišką sūnaus kelionę pasiekė Jurijaus motiną Aną, šioji nedelsdama nusprendė vykti į Maskvą. Traukinys jau riedėjo nuo platformos, tačiau stoties viršininkas skubiai pasiuntė signalą ir įsakė sustoti: Gagarino motina galėjo įlipti.
Likusiems šeimynykščiams partijos būstinėje skyrė kabinetą ir telefonus – iki tos akimirkos niekas pasaulyje nebuvo girdėjęs apie pilotą, kilusį iš Smolensko apskrities kaimo, Jurijų Aleksejevičių Gagariną. Tądien, balandžio 12-ąją, telefonai kaito nuo skambučių iš įvairiausių Rusijos miestų ir tolimiausių užsienio kraštų.
Skrydis pakeitė Jurijaus šeimos gyvenimą, o dar labiau jo paties. Nuo vaikystės svajojęs skraidyti tapo lakūnu, buvo įtrauktas į kosminių skrydžių programą, o paskui vis rečiau jam buvo leidžiama pilotuoti naikintuvus – jis virto svarbia diplomatine persona. „Jie iš paskutiniųjų stengiasi išspausti iš Gagarino kuo daugiau naudos ir taip sukuria palankų valdžios įvaizdį. Jiems nė motais, kaip visa tai veikia jį“, – savo dienoraštyje rašė Nikolajus Kamaninas. Gagariną akylai saugojo nuo bet kokios rizikos ir nuotykių, kol jo mėginimai ištrūkti iš geležinių pančių nuėjo per toli – Gagarinas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu.
Kai 1968-ųjų kovą Gagarinas su patyrusiu lakūnu ir puikiu mokytoju Vladimiru Serioginu pilotavo naikintuvą, kad išlaikytų kvalifikacijos lygį, įvyko katastrofa, apie kurią visąlaik sklandė nemažai gandų. Buvo šnekama, kad Gagariną nužudė Leonido Brežnevo administracija. Sesuo Zoja teigė negalėjusi atsikratyti nuojautos, kad kažkas padėjo jam numirti. Tačiau nėra įrodymų, leidžiančių tvirtinti, kad Gagarino katastrofa buvo kažkas daugiau nei paprasčiausias nelaimingas atsitikimas.
Jamie Dorano ir Piers Bizony knygoje „Žvaigždžių žmogus: visa tiesa apie Jurijų Gagariną“ („Šarkos knygos“, 2012) atkuriamos ne tik pirmo skrydžio detalės ar tragiškos katastrofos aplinkybės, bet ir žmogiškas pirmojo kosmoso užkariautojo Jurijaus Gagarino portretas. Balandžio 12-ąją minėdami Tarptautinės aviacijos ir kosmonautikos dieną neabejotinai minime ir Jurijaus Gagarino triumfą.
