Seimas pritarė Civilinio kodekso pataisoms (projektas Nr. XVP-468(2) ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimams (projektas Nr. XVP-469(2), kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos europinės Direktyvos (ES) 2024/825[1] (dar vadinamos „Vartotojų įgalinimo žaliojoje pertvarkoje direktyva“) nuostatos.
Priimtais pakeitimais siekiama įgalinti vartotojus priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl pirkimo, suteikiant jiems aiškią informaciją apie prekių patvarumą ir taisomumą, ir taip prisidėti prie tvaresnių vartojimo modelių bei kovoti su nesąžininga komercine veikla, kuri klaidina vartotojus ir neleidžia jiems rinktis vartoti tvariai, dažnai tai būna klaidinantys ekologiškumo teiginiai, nepagrįsti tvarumo ženklai ir pan.
Civiliniame kodekse įtvirtintas informacijos apie prekių patvarumą, taisomumą ir kitus tvarumo aspektus pateikimas vartotojams. Siekiant stiprinti vartotojų informavimą apie jų teises atskiriamas informacijos pateikimas apie skirtingas garantijų rūšis: garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija) ir kokybės garantiją (komercinė garantija).
Informacija apie prekėms taikomas garantijas bus pateikiama Europos Sąjungos mastu suderintais vienodais ženklais, etiketėmis. Taip pat įtvirtinta naują kokybės garantijos (komercinės garantijos) rūšis – prekės patvarumo garantija.
Lydimajame Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo pataisų įstatyme draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos sąrašas papildytas veiklomis, kurios klaidina vartotojus ir kurios yra susijusios su klaidinančių ekologiškumo teiginių naudojimu ir klaidinimu dėl ankstyvo prekių nusidėvėjimo.
Civilinio kodekso pataisoms vieningai pritarė 99 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
Už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimus balsavo 100, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė vienas Seimo narys.
