2025 m. „Via Lietuva“ nuosekliai tęsė anksčiau pradėtus strategiškai svarbius projektus ir pradėjo naujus kelių infrastruktūros tvarkymo darbus, turinčius ilgalaikę reikšmę šalies susisiekimui, regionų plėtrai ir nacionaliniam saugumui. Šiemet didelis dėmesys skirtas tarptautiniams transporto koridoriams, tiltų ir viadukų būklės gerinimui, eismo saugai stiprinti.
„2025-ieji buvo reikšmingi Lietuvos keliams: žengėme svarbų žingsnį ir įkūrėme Kelių fondą. Neabejoju, kad artimiausiais metais sumažės besiskundžiančių kelių būkle. Šiemet tvarkėme visą šalies kelių tinklą – nuo tarptautinių transporto koridorių ir magistralių iki regionams svarbių krašto bei rajoninių kelių. Investavome tiek į byrančių tiltų ir viadukų atstatymą, tiek į žvyrkelių asfaltavimą regionuose.
Didelį dėmesį skyrėme ir inovatyviems sprendimams: įdiegėme dinaminį greitį – žiemą dėl geresnių oro sąlygų magistralėse galima važiuoti greičiau, sankryžose šviesoforus modernizavome taip, kad jie veiktų tik tada, kai reikia, keliuose pradėjo veikti naujausios eismo srautus fiksuojančios kameros. Taip mažiname spūstis ir didiname eismo saugumą. Džiaugiuosi, kad mūsų keliai tampa ne tik saugesni, bet ir išmanūs“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Strateginiai projektai ir kritinės būklės infrastruktūra
2025 m. „Via Lietuva“ daugiausia dėmesio skyrė kritinės būklės infrastruktūros atnaujinimui ir strategiškai svarbiems objektams. Prioritetas teiktas projektams, kurie ne tik sprendžia ilgalaikes problemas, bet ir stiprina susisiekimo patikimumą bei šalies saugumą.
„Kelių ir tiltų būklė yra vienas jautriausių infrastruktūros klausimų, todėl 2025 m. kryptingai investavome ten, kur situacija buvo kritinė. Mūsų tikslas – ne laikini sprendimai, o ilgalaikė, patikima infrastruktūra, užtikrinanti saugų judėjimą, regionų pasiekiamumą, o prireikus – ir karinį mobilumą. Ypatingą dėmesį skiriame ir strateginiams projektams, kurių įgyvendinimas užtikrina kelių infrastruktūros patikimumą ir kuria ilgalaikę naudą visai šaliai“, – teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Vienu svarbiausių projektų išlieka „Via Baltica“ modernizavimas. 2025 m. intensyviai vykdyti paskutinio – ketvirtojo – ruožo iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos rekonstrukcijos darbai. Rekonstruotas 12 km ilgio ruožas pertvarkytas į keturių eismo juostų automagistralę su pažangia inžinerine infrastruktūra – žaliuoju tiltu gyvūnams, tuneliais, viadukais, modernia stovėjimo aikštele.
Šis etapas užbaigia maždaug 40 km ilgio „Via Baltica“ atkarpos nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos rekonstravimą, pradėtą prieš trejus metus.
2025 m. taip pat pasirašytos sutartys dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo „Via Baltica“ ruožuose nuo Kauno iki Latvijos sienos – tai pirmasis žingsnis ruošiantis šiuos kelius ateityje pertvarkyti į modernią keturių eismo juostų automagistralę.
Magistralinis kelias Vilnius–Utena ir Tarandės tunelis
2025 m. pradžioje pradėtas magistralinio kelio Vilnius–Utena (A14) ruožo nuo Nemenčinės sankryžos iki Molėtų rekonstravimas. Projektas apima daugiau nei 40 km ilgio (21,5–64,3 km) ruožo modernizavimą, iš esmės keičiant kelio parametrus, gerinant eismo pralaidumą, saugą ir patogumą.
Šiais metais pradėtos ir Tarandės tunelio statybos po magistraliniu keliu Vilnius–Panevėžys (A2). Šis projektas yra svarbus ne tik sparčiai augančiam Tarandės gyvenamajam rajonui, bet ir eismo saugai bei tinkamam transporto priemonių pralaidumui.
Tiltai ir viadukai: nuo kritinės būklės iki modernizavimo
2025 m. reikšmingas dėmesys skirtas tiltų ir viadukų būklei. Per metus kapitaliai sutvarkyti ar rekonstruoti 29 tiltai ir viadukai, iš jų 11 – kritinės būklės. Dar 160 tiltų ir viadukų sutvarkyti remontuojant atskirus jų elementus, taip prailginant jų eksploatacijos laiką ir išvengiant eismo ribojimų.
Intensyviausioje šalies automagistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 87,3 km ruože, metų pradžioje pradėtas blogiausios būklės tilto Lietuvoje – tilto per Kruną – rekonstravimas. Įrengus laikiną tiltą, pastatytas naujas Kaunas–Vilnius krypties tiltas, kuriuo eismas paleistas metų pabaigoje.
Tuo pat metu baigiami ar tęsiami kiti svarbūs tiltų, viadukų ir estakadų tvarkymo projektai: anksčiau nei planuota baigtas tvarkyti tiltas per Dubysą ties Ariogala, suremontuotas tiltas per Šuniją, magistraliniame kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kapitaliai sutvarkyta Sargėnų estakada (viadukas), tęsiami tilto per Nevėžį Kėdainiuose darbai. Pradėti ir kiti projektai – tilto per Šešupę Kudirkos Naumiestyje, Gėluvos ir Zarasų viadukų remontai, pasirašyta sutartis dėl pietinio tilto per Nerį (Kleboniškio) Kaune kapitalinio remonto.
Valstybinės reikšmės keliai ir siauri krašto keliai
2025 m. toliau tvarkyti valstybinės reikšmės keliai – iš viso sutvarkyta 120 km. Didelis dėmesys skirtas siaurų krašto kelių, kurių važiuojamosios dalies plotis nesiekė 5 m, remontui. Per metus kapitaliai suremontuota daugiau kaip 35 km tokių kelių.
Darbai baigti keliuose Paliūniškis–Vabalninkas (Nr. 191), Vievis–Aukštadvaris (Nr. 221) ir Pirčiupiai–Jašiūnai (Nr. 176). Pastarasis kelias yra ne tik svarbus vietos gyventojams, bet ir reikšmingas Europos Sąjungos karinio mobilumo požiūriu, nes užtikrina susisiekimą su Rūdninkų poligonu.
Bendri projektai su Lenkija ir regionų jungtys
Metų pradžioje pradėti rajoninio kelio Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris (Nr. 2505) paprastojo remonto darbai. Jų metu bus pagerinta svarbi 10 km (18,1–28,1 km) ilgio kelio atkarpa, sklandžiai susijungianti su modernizuotais keliais Lenkijos pusėje, ir sutvarkyti tiltai per Niedą ir Kalvį.
Šis projektas įgyvendinamas kartu su partneriais – Seinų apskritimi, Seinų valsčiumi ir Lazdijų rajono savivaldybe – pagal Interreg VI-A Lietuvos–Lenkijos programą.
Žvyrkelių asfaltavimas
Be strateginių projektų, 2025 m. pradėti ir žvyrkelių asfaltavimo darbai pagal naują programą – pasirašyta 19 sutarčių daugiau nei 100 km žvyrkelių asfaltavimui. Pradėti asfaltavimo darbai trijuose rajoniniuose keliuose: Lapiakalnis–Abromiškės–Žebertonys (Nr. 4730), Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai (Nr. 3807), Balbieriškis–Jiestrakis–Plutiškės (Nr. 3304). Bendras asfaltuojamų ruožų ilgis – apie 20 km.
Eismo sauga ir sankryžų pertvarkymas
Daug dėmesio skirta eismo saugai: diegtos priemonės avaringose ir potencialiai pavojingose vietose. Pertvarkytos 38 pėsčiųjų perėjos, nutiesta naujų arba sutvarkyta 27 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
Darbėnų sankryžos pertvarkymas į žiedinę sankryžą magistraliniame kelyje Klaipėda–Liepoja (Nr. A13) tapo sėkmingu pavyzdžiu, kaip per trumpą laiką galima pasiekti reikšmingų rezultatų. Iš viso per metus įrengta 14 žiedinių sankryžų ir sutvarkytos 43 vieno lygio sankryžos.
Inovacijos keliuose
2025 m. įgyvendinta keletas inovatyvių sprendimų. Krašto kelyje Vilijampolė–Žeimiai–Šėta (Nr. 232) fluorescenciniais dažais paženklintas pėsčiųjų ir dviračių takas nuo 35,45 iki 35,85 km. Šie dažai dieną kaupia saulės šviesą, o naktį švyti be jokio papildomo apšvietimo.
Kita naujovė – dviejuose automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ruožuose, ties Gynios tiltu ir Babtų viaduku, kelio atitvarai paženklinti atspindinčiais dažais su stiklo rutuliukais. Tai kol kas bandomieji projektai. Jiems pasiteisinus, bus svarstoma apie platesnį tokių priemonių diegimą.
2026 m. daugiausia dėmesio bus skiriama automagistralėms ir magistraliniams keliams, siaurų krašto kelių remontui, tiltams ir viadukams. Toliau intensyviai vyks darbai magistraliniame kelyje Vilnius–Utena, bus tęsiamas Krunos tilto tvarkymas ir Tarandės tunelio statyba.
