Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie Baltijos jūros ekologinę būklę ir jos poveikį maisto kokybei. „Greenpeace“ organizacijos atlikti tyrimai parodė, kad žuvys, midijos ir krevetės iš Baltijos bei Šiaurės jūrų yra užterštos pavojingomis cheminėmis medžiagomis PFAS.
Šių junginių kiekis viršija nustatytas normas, o tai kelia grėsmę tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai. Aplinkosaugos specialistai įspėja, kad šių cheminių junginių poveikis gali būti ilgalaikis.
Net ir mažas jų kiekis maiste per laiką kaupiasi žmogaus organizme. PFAS junginiai vadinami amžinomis cheminėmis medžiagomis, nes beveik nesuyra ir ilgai išlieka tiek vandenyje, tiek gyvuose organizmuose.
„Greenpeace“ atstovai pabrėžia, kad būtina kuo greičiau keisti teisės aktus ir uždrausti šių junginių naudojimą. Tačiau dalis pramonės atstovų tam priešinasi, teigdami, kad alternatyvos yra brangios ir mažiau veiksmingos. Diskusijos tęsiasi, o tuo metu užterštumas toliau auga.
Kas yra PFAS junginiai ir kodėl jie pavojingi?
PFAS, tai perfluoroalkiliniai ir polifluoroalkiliniai junginiai, atsparūs vandeniui ir riebalams. Jie plačiai naudojami kasdieniuose produktuose, pavyzdžiui, drabužiuose, kilimuose, maisto pakuotėse ar net popieriuje kepimui. Dėl savo atsparumo šie chemikalai nesuyra ir kaupiasi aplinkoje bei žmogaus kūne.
Moksliniai tyrimai rodo, kad PFAS gali pažeisti kepenis, imuninę sistemą, sumažinti vaisingumą ir net sukelti vėžį. Ypač pavojinga, kai šių medžiagų aptinkama maiste, nes taip jos tiesiogiai patenka į žmogaus organizmą. Dėl šios priežasties Europos institucijos rekomenduoja griežtai riboti šių junginių vartojimą.
Tyrimų rezultatai ir aplinkosaugos raginimai
„Greenpeace“ mokslininkai birželio pabaigoje surinko septyniolika jūros gėrybių mėginių tiesiai iš žvejų laivų ir turgų Vokietijos pakrantėse. Analizės parodė, kad net 150 gramų žuvies ar krevečių porcijoje PFAS koncentracija viršijo saugų kiekį suaugusiam žmogui. Užterštos buvo ne tik žuvys, bet ir midijos bei paprasta valgomoji druska.
Organizacijos chemijos ekspertas Julios Kontchou paragino valdžios institucijas stiprinti maisto kontrolę ir nedelsiant uždrausti PFAS naudojimą. Jo teigimu, jau egzistuoja saugios alternatyvos, kurios galėtų pakeisti šias medžiagas. Tačiau chemijos pramonė vis dar stabdo naujų taisyklių priėmimą ir gina savo interesus.
Baltijos jūros ateitis priklauso nuo sprendimų
Ši situacija atskleidžia didesnę problemą, tai žmogaus veiklos poveikį jūros ekosistemoms. PFAS junginiai ne tik teršia aplinką, bet ir grįžta į mūsų stalą per maisto grandinę. Kiekvienas atidėtas sprendimas gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Aplinkosaugos specialistai ragina imtis veiksmų dabar, kol dar galima sustabdyti didesnį užterštumo plitimą. Baltijos jūra jau seniai laikoma viena labiausiai paveiktų jūrų pasaulyje, todėl kiekvienas pokytis teisės aktuose gali turėti reikšmingą poveikį ateities kartoms.
