Šaltasis sezonas kasmet tampa išbandymu tėvams, auginantiems mažus vaikus. Virusai ir peršalimo ligos plinta darželiuose, mokyklose ir būreliuose, todėl sergamumas šiuo laikotarpiu išauga. Naujos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė tėvų teigia, kad jų vaikai žiemą serga bent kartą ar du. Šeimos gydytojai primena, kad imuniteto stiprinimas yra tęstinis procesas, kuriam svarbus mitybos, gyvenimo būdo ir maisto papildų balansas.
Atliktos apklausos duomenys rodo, kad 56 proc. vaikų turinčių respondentų susiduria su atžalų susirgimais kartą ar du per sezoną, o dar ketvirtadalis teigia, jog ligos kartojasi kas 1–2 mėnesius.
„Tyrimas atskleidžia, kad vaikų sirgimai žiemą daugeliui šeimų kartojasi kasmet, todėl imuniteto stiprinimas neturėtų būti siejamas tik su ligos laikotarpiu. Tai procesas, kuriam svarbūs nuoseklūs sprendimai ir kasdieniai sveikatos įpročiai visais metų laikais“, – sako „Möller‘s“ prekės ženklą valdanti bendrovė „Orkla Care“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Baltijos šalims Rūta Lajauskienė.
Apklausos duomenimis, dažnesnį vaikų sirgimą šaltuoju metų laiku – kas 1–2 mėnesius – dažniau mini vaikų turintys didmiesčių gyventojai, kur mažieji paprastai lanko didesnius kolektyvus.
Virusiniai susirgimai – imuninės sistemos brandos dalis
Kauno diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Renida Liutkuvienė pastebi, kad virusiniai susirgimai ankstyvame amžiuje yra normali imuninės sistemos brandos dalis, todėl, jei vaikas žiemos metu serga kartą ar kelis, stipriai nerimauti nevertėtų.
„Pirmieji dveji–šešeri vaiko gyvenimo metai yra intensyvios imuninės sistemos brandos laikotarpis. Vaikas susiduria su daugybe naujų virusų ir bakterijų, ypač pradėjęs lankyti darželį. Tokiu būdu formuojasi balansas tarp organizmo kovos su alergijomis ir jo gebėjimo atsilaikyti prieš bakterijas bei virusus“, – aiškina R. Liutkuvienė.
Pasak gydytojos, vaikų imuniteto stiprumą lemia ne vien genetika, bet ir fizinis bei socialinis aktyvumas, mitybos ypatumai, miego režimas, streso lygis, taip pat kolektyvinio imuniteto lygis, susijęs su visuomenės vakcinacija.
„Nusilpusį imunitetą dažniausiai rodo dažnai pasikartojančios ligos. Jei virusinės infekcijos kartojasi dažniau nei 6–8 kartus per metus, jos užsitęsia ir komplikuojasi, prireikia gydymo antibiotikais, su šeimos gydytoju verta aptarti tolesnį vaiko stebėjimą. Paprastai tiriama, ar nėra lėtinių infekcijos židinių, alergijų, imunodeficitinių būklių ar įgimtų ligų, kurios lemia dažną sirgimą“, – sako R. Liutkuvienė.
Maisto papildai – svarbi žiemos rutinos dalis
Nors subalansuota mityba yra geros savijautos pagrindas, žiemą vaikams rekomenduojama papildomai vartoti maisto papildus.
„Jeigu vaiko mityba racionali ir įvairi – gausi daržovių, uogų, vaisių, mėsos, žuvies, pieno, viso grūdo produktų – papildomai šaltuoju metų laiku reikėtų duoti vitamino D arba žuvų taukų. Vasarą, kai vaikas daug laiko praleidžia lauke, vitamino D natūraliai gaunama daugiau, todėl galima daryti pertrauką jo vartojime“, – komentuoja šeimos gydytoja.
Imunitetui būtini vitaminai C, A, E, D, taip pat cinkas ir nepakeičiamosios omega-3 riebalų rūgštys. Gydytojos teigimu, omega-3 nauda vaikams ypač išryškėja dėl šių riebalų rūgščių poveikio uždegiminių procesų reguliacijai ir baltųjų kraujo kūnelių veiklai. Be to, omega-3 gerina ląstelių membranų funkciją ir padeda palaikyti žarnyno barjerinę funkciją.
„Omega-3 riebalų rūgštys organizme natūraliai nesigamina – jos gaunamos su maistu arba maisto papildais. Deja, tyrimai atskleidžia, kad žmonės vartoja nepakankamai žuvies, o mažieji dažnai atsisako valgyti tokią riebią žuvį kaip lašiša ar skumbrė, kurioje gausu omega-3. Tokiu atveju žuvų taukai tampa vieninteliu lengvai prieinamu ir patikimu omega-3 šaltiniu“, – teigia šeimos gydytoja.
R. Liutkuvienė taip pat pabrėžia, kad papildus reikėtų vartoti kartu su maistu, o tėvams svarbu rinktis tik tuos preparatus, kuriuose yra konkrečiai vaikui trūkstamų medžiagų. Dažna klaida – maisto papildus rinktis pagal pakuotės išvaizdą ar skonį, o ne pagal realų poreikį.
Sveikimo laikotarpis: svarbu neskubėti grįžti į kolektyvą
Norint, kad vaikai žiemą mažiau sirgtų ir greičiau atsigautų po ligos, šeimos gydytoja išskiria tris pagrindinius aspektus: profilaktiką, tinkamą gydymą ir visavertį sveikimo laikotarpį.
„Ligų profilaktika prasideda nuo visai paprastų dalykų – laiko gryname ore, fizinio aktyvumo ir racionalios mitybos. Taip pat svarbu nepamiršti rekomenduojamų skiepų, nes jie išlieka viena veiksmingiausių priemonių mažinant virusų plitimą vaikų kolektyvuose“, – sako R. Liutkuvienė.
Pasak gydytojos, kasdieniai higienos įgūdžiai šaltuoju sezonu tampa dar svarbesni. Dažnas rankų plovimas, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo ugdymas, tinkamas patalpų vėdinimas ir dezinfekcija padeda sumažinti užsikrėtimo riziką vaikų grupėse. Jei tik yra galimybė, veiklas verta perkelti į lauką ar erdvesnes patalpas, o prekybos centrai neturėtų tapti vaikų laisvalaikio vieta.
Ligos metu, anot specialistės, svarbiausia užtikrinti ramybę ir izoliaciją nuo kolektyvo, pasirūpinti pakankamu skysčių vartojimu ir tinkamai parinktu gydymu. Tai padeda išvengti komplikacijų ir skatina sklandesnį pasveikimą.
„Pasveikus vaikui nereikėtų skubėti grįžti į įprastą ritmą. Organizmui būtinas pakankamas miegas, poilsis, laikas gryname ore ir visavertė mityba. Tik tada, kai vaikas jaučiasi gerai ir visi simptomai visiškai išnykę, galima planuoti grįžimą į darželį ar mokyklą“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Apklausos apie vaikų sirgimo dažnumą šaltuoju metų laiku tyrimas atliktas lapkričio 17–28 dienomis. Joje dalyvavo 1016 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
