Kariniai nuostoliai Ukrainoje toliau auga, todėl Kremlius ieško naujų būdų papildyti kariuomenės gretas. Maskva parengė įstatymo projektą, kuris leistų siųsti rezervistus į konfliktines zonas be bendrojo mobilizacijos paskelbimo. Tokiu būdu valdžia galėtų tyliai stiprinti kariuomenę, išvengdama visuomenės pasipiktinimo, kuris lydėjo ankstesnius šaukimo etapus.
Pagal naują dokumentą, Rusijos rezervistai galėtų būti kviečiami dalyvauti „specialiose misijose“ tiek šalies viduje, tiek už jos ribų. Tai reikštų, kad be oficialaus karo paskelbimo jie galėtų būti siunčiami į Ukrainą, kur karas tęsiasi jau daugiau nei trejus metus. Šis žingsnis dar kartą parodo Maskvos siekį tęsti karo veiksmus, net ir praradus milžinišką karių skaičių.
Įstatymo projektas, kurį parengė Rusijos gynybos ministerija ir pirmadienį patvirtino vyriausybė, dar turi būti pasirašytas diktatoriaus Vladimiro Putino. Tai laikoma viena iš priemonių, kuriomis Kremlius siekia išlaikyti kariuomenės pajėgumus ir stabilizuoti fronto linijas, nors žmogiškųjų išteklių rezervai vis labiau senka.
Įstatymas leis siųsti rezervistus į Ukrainą be karo paskelbimo
Pagal planuojamą tvarką, rezervistai galėtų būti šaukiami į dviejų mėnesių parengiamuosius mokymus, po kurių jie būtų siunčiami į karo zonas. Oficialiai šios misijos vadinamos kovos su terorizmu operacijomis, tačiau faktiškai jos būtų susijusios su karinėmis užduotimis Ukrainoje.
Tokiu būdu Kremlius išvengtų būtinybės skelbti dar vieną mobilizaciją, kuri 2022 metais sukėlė didžiulį nepasitenkinimą visuomenėje. Tuomet tūkstančiai vyrų buvo priversti vykti į frontą, o šimtai tūkstančių rusų pabėgo iš šalies, siekdami išvengti šaukimo.
Ši nauja sistema suteiktų valdžiai daugiau lankstumo – vietoje masinių šaukimų būtų galima reguliariai kviesti mažesnes grupes rezervistų. Tai leistų palaipsniui didinti karių skaičių fronte, kartu išvengiant didelio politinio triukšmo šalies viduje.
Didėjantys nuostoliai verčia keisti strategiją
Nuo karo pradžios 2022 metais Rusija neteko milžiniško skaičiaus karių. Skaičiavimai skiriasi, tačiau kai kurie analitiniai centrai nurodo, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų gali būti daugiau nei milijonas. Toks mastas verčia Maskvą ieškoti alternatyvų, kaip užpildyti kariuomenės spragas.
Kremlius ilgą laiką bandė remtis savanoriais – žmonėmis, kuriuos viliojo piniginiai priedai ir pažadai apie didesnius atlyginimus. Kai kuriais atvejais šie pasiūlymai pasiteisino, tačiau bendras įsitraukimas išliko ribotas. Pastaraisiais mėnesiais Rusijos valdžia netgi įvedė elektroninę šaukimo sistemą, kad galėtų greičiau ir tiksliau sekti šaukiamuosius.
Šis žingsnis rodo, kad situacija kariuomenėje išlieka įtempta. Net ir aktyviai verbuojant naujus karius, trūksta žmonių, galinčių pakeisti žuvusius ar sužeistus karius, ypač techninėse ir specializuotose pareigose.
Mažesnė mobilizacija – didesnė kontrolė
Ekspertai iš „The Institute for the Study of War“ (ISW) pažymi, kad naujoji strategija leis Kremliui išvengti didelio masto protestų. Vietoje vienkartinio mobilizacijos šoko valdžia pasirinks nuolatinį, bet mažesnio masto šaukimą, kuris bus mažiau pastebimas visuomenėje.
Toks požiūris padės palaikyti fronto pajėgumus, tačiau kartu išlaikys įtampos atmosferą. Rezervistai bus kviečiami dalyvauti trumpuose mokymuose, po kurių iškart keliaus į Ukrainą, o tai kels klausimų dėl jų pasirengimo.
Politologai teigia, kad šis metodas rodo, jog Kremlius ruošiasi ilgalaikiam karui. Užuot siekus greitos pergalės, Maskva pereina prie išsekimo taktikos, kai svarbiausia – išlaikyti karių skaičių ir kontroliuoti nuotaikas šalies viduje.
Kremlius pasitelkia užsienio samdinius
Rusijos kariuomenę Ukrainoje papildo ne tik rezervistai, bet ir užsieniečiai. Pastaraisiais mėnesiais pranešta apie karius iš Afrikos ir Lotynų Amerikos, kurie verbuojami per socialinius tinklus ar per tarpininkus. Kai kuriais atvejais Maskva sudarė oficialius susitarimus, pavyzdžiui, su Šiaurės Korėja, iš kurios į frontą siunčiami samdiniai mainais už ginklų tiekimą.
Ši praktika rodo desperaciją – Rusijos karinės pajėgos akivaizdžiai nebesugeba išlaikyti reikiamo personalo skaičiaus. Tačiau tokia politika kelia riziką, nes užsieniečių motyvacija dažnai yra finansinė, o ne ideologinė, todėl jų ištikimybė išlieka abejotina.
Ką reiškia naujas įstatymas?
Jei įstatymo projektas bus patvirtintas, Rusijos diktatorius gaus teisę be jokio papildomo leidimo siųsti rezervistus į karines zonas. Tai suteiks dar daugiau kontrolės centrinei valdžiai ir leis apeiti viešą diskusiją apie karo eigą.
Toks sprendimas dar kartą parodo, kad Kremlius neketina trauktis. Priešingai – jis ruošiasi ilgam konfliktui, net jei tam prireiks visų turimų žmogiškųjų išteklių. Karo nuovargis visuomenėje jaučiamas vis stipriau, tačiau valdžia, panašu, pasirengusi tęsti kovą bet kokia kaina.
Naujasis įstatymas gali tapti dar vienu ženklu, kad Rusijos karinė mašina įžengė į naują etapą – kai svarbiausia ne pergalė, o išlikimas.
