Keli dešimtmečiai po Šaltojo karo pabaigos Norvegijos jūros dugne vis dar guli vienas pavojingiausių to laikotarpio reliktų – sovietų povandeninis laivas K-278 „Komsomolec“. Naujausi tyrimai rodo, kad nuskendęs laivas į aplinkinius vandenis periodiškai išskiria radioaktyvias medžiagas, todėl vėl atsinaujino diskusijos apie ilgalaikes pasekmes aplinkai.
Sovietų povandeninis laivas K-278 „Komsomolec“ – įvykių epicentre
Laivas nuskendo 1989 m. balandį po gaisro laive. Jo viduje buvo branduolinis reaktorius ir dvi torpedos su branduolinėmis kovinėmis galvutėmis. Wrakas dabar yra maždaug 1680 metrų gylyje.
Tarptautinė mokslininkų komanda nustatė, kad konstrukcija palaipsniui degraduoja, o reaktorius jau ne vienus metus skleidžia radioaktyvias medžiagas į aplinkinį vandenį. Tyrėjai pastebėjo, kad nuotėkiai nėra nuolatiniai – jie pasireiškia periodiniais „šuoliais“. Medžiagos į vandenį patenka, be kita ko, per ventiliacijos sistemą ir pažeistas korpuso vietas.
Vienos ekspedicijos metu buvo užfiksuotos net vizualiai matomos užteršto vandens „debesų“ sankaupos virš wrako. Matavimai arti laivo parodė itin dideles kai kurių radioaktyvių izotopų koncentracijas: cezio-137 ir stroncio-90 lygis vietomis siekė šimtus tūkstančių kartų didesnes reikšmes nei natūralus šio regiono fonas. Vienu atveju po vieno emisijos šuolio cezio koncentracija padidėjo tūkstantį kartų.
Kol kas grėsmė laikoma lokalia
Nepaisant nerimą keliančių duomenų, mokslininkai pabrėžia, kad bent jau šiuo metu grėsmė išlieka lokali. Radioaktyvūs elementai greitai praskiedžiami didžiulėje jūros vandens masėje, todėl jų poveikis platesnei aplinkai, vertinant dabartinius duomenis, yra ribotas. Iki šiol analizės neparodė reikšmingo radionuklidų kaupimosi nei nuosėdose, nei organizmuose, gyvenančiuose aplink wraką.
Svarbu ir tai, kad laive esančios branduolinės torpedos, kaip nurodo tyrėjai, išlieka sandarios – nuotėkių iš jų nefiksuota. Didžiausia problema išlieka pats reaktorius, kurio struktūra laikui bėgant koroduoja ir palaipsniui ardomasi.
Ekspertai pažymi, kad situaciją būtina nuolat stebėti. Nors šiuo metu nėra įrodymų apie didelio masto taršą, wrako degradacija progresuos, o tai ateityje gali didinti riziką, kad į aplinką pateks didesni radioaktyvių medžiagų kiekiai. Dėl to K-278 „Komsomolec“ ir toliau laikomas vienu labiausiai nerimą keliančių povandeninių Šaltojo karo palikimų bei potencialiu pavojumi jūroms ateinančiais dešimtmečiais.
Šaltiniai: „Proceedings of the National Academy of Sciences“, „NDTV World“.
