Po pavasarinio medžių ir krūmų genėjimo sodas neretai primena vietą po stipresnės audros. Nupjautų šakų krūva auga labai greitai, todėl natūraliai kyla klausimas, ką su jomis daryti. Prieš skubant šakas išmesti verta pagalvoti, ar šios medžiagos negalima panaudoti pačiame sode.
Daugelis sodininkų pamiršta, kad šakos gali būti vertinga žaliava. Tinkamai jas panaudojus galima pagerinti dirvožemį, sukurti palankią aplinką laukinei gyvūnijai arba pasigaminti praktiškų sodo konstrukcijų.
Plonas, sveikas šakeles galima supjaustyti trumpesniais gabalais, išdžiovinti ir naudoti laužui ar židiniui įkurti. Tam ypač tinka lapuočių mediena. Svarbiausia – įsitikinti, kad šakos nėra pažeistos ligų.
Storesnes šakas verta panaudoti natūralioms buveinėms kurti. Iš jų galima įrengti vabzdžių namelius arba tiesiog ramioje sodo vietoje sukrauti nedidelę medienos krūvą.
Tokios vietos tampa puikiu prieglobsčiu naudingiems vabzdžiams, driežams ar net ežiams. Ekologiškuose soduose vis dažniau paliekami vadinamieji laukinės gamtos kampeliai, padedantys palaikyti biologinę įvairovę.
Tiesios ir tvirtesnės šakos puikiai tinka kaip atramos vijokliniams augalams. Jas galima naudoti kvapiesiems žirniams, pupelėms ar kitiems augalams, kuriems reikalinga atrama.
Iš tokių šakų taip pat galima sukurti nedideles pergoles, lysvių kraštus ar dekoratyvines, kaimiško stiliaus tvoreles. Tokie sprendimai suteikia sodui natūralumo ir leidžia kūrybiškai panaudoti genėjimo atliekas.
Plonai susmulkintas šakeles galima dėti į kompostą, jei jos gautos iš sveikų augalų. Jos suyra lėčiau nei žolė ar lapai, tačiau gerina komposto struktūrą ir padeda jam geriau vėdintis.
Kad irimo procesas vyktų greičiau, verta įmaišyti azoto turinčių medžiagų. Tam puikiai tinka šviežiai nupjauta žolė ar kitos žalios augalinės atliekos.
Jei šakų susikaupia daugiau, jas pravartu susmulkinti. Gautos medienos skiedros puikiai tinka dirvai mulčiuoti po medžiais ar krūmais.
Mulčias padeda slopinti piktžoles, išlaikyti dirvoje drėgmę ir gerina dirvos struktūrą. Tai vienas paprasčiausių būdų genėjimo atliekas panaudoti naudingai.
Vis dėlto svarbu žinoti, kad šviežios medienos skiedros ne visuomet tinka naudoti iš karto. Geriausia jas kelis mėnesius ar net metus pakompostuoti.
Šviežia mediena skaidydamasi sunaudoja dirvoje esantį azotą, todėl augalai gali laikinai nusilpti. Dėl šios priežasties patyrę sodininkai rekomenduoja skiedras prieš naudojimą šiek tiek perlaikyti.
Taip pat verta atsižvelgti į medžių rūšis. Pavyzdžiui, graikinio riešutmedžio medienoje yra medžiagų, galinčių slopinti kitų augalų augimą.
Ąžuolo mediena turi daug taninų, kurie gali rūgštinti dirvožemį, todėl tokių šakų skiedros tinka ne visiems augalams.
Natūraliam mulčiui dažniausiai geriausiai tinka obelų, kriaušių, slyvų ar vyšnių šakos. Taip pat galima naudoti beržo, klevo, liepos ar skroblo medieną.
Spygliuočių medžių skiedros labiau tinka augalams, mėgstantiems rūgštesnę dirvą, pavyzdžiui, hortenzijoms ar šilauogėms.
Jei šakų prisikaupia daug, verta apsvarstyti šakų smulkintuvo naudojimą. Ši įranga leidžia greitai paversti didelę šakų krūvą naudingomis skiedromis.
Rinkoje galima rasti tiek elektrinių, tiek benzininių smulkintuvų. Jei šakos susidaro tik retkarčiais, ekonomiškiau gali būti įrangą išsinuomoti vienai dienai.
Tuomet per trumpą laiką galima sutvarkyti visą šakų krūvą ir gauti naudingos medžiagos sodui. Tai paprastas ir aplinkai draugiškas sprendimas.
Jeigu šakų panaudoti nepavyksta, jas galima perduoti žaliųjų atliekų surinkimo sistemai. Daugelyje savivaldybių organizuojamas tokių atliekų surinkimas iš gyventojų sklypų.
Paprastai šakas reikia patrumpinti ir surišti arba sudėti į specialius maišus. Tikslią tvarką ir grafiką pateikia vietos savivaldybė arba atliekų tvarkymo įmonė.
Šakas taip pat galima nuvežti į stambiagabaričių ar žaliųjų atliekų priėmimo aikšteles. Dažniausiai gyventojų sodo atliekos ten priimamos nemokamai, jei atitinka nustatytus reikalavimus.
Jei po didesnių darbų šakų susikaupia itin daug, galima užsisakyti specialų atliekų konteinerį. Taip patogiai sutvarkomos ir šakos, ir kita sodo mediena.
Anksčiau daugelis žmonių šakas tiesiog sudegindavo savo sklype, tačiau šiandien daugelyje vietų toks būdas yra ribojamas arba visiškai draudžiamas.
Pagal atliekų tvarkymo taisykles augalines atliekas galima deginti tik tam skirtuose įrenginiuose. Šakų deginimas kieme gali sukelti konfliktų su kaimynais ir užtraukti baudą.
Jei dūmai trukdo aplinkiniams, jie gali kreiptis į atsakingas tarnybas, o tuomet gali būti pradėtas pažeidimo tyrimas.
Todėl saugiausia rinktis kitus, aplinkai draugiškus būdus. Šakų smulkinimas, kompostavimas ar jų perdavimas žaliųjų atliekų surinkėjams padeda ne tik išvengti problemų, bet ir naudingai panaudoti sodo atliekas.
