Naudotų automobilių paieška gali virsti tikru galvosūkiu – už patrauklios išvaizdos ir žemos kainos dažnai slepiasi nenurodytos problemos ar neskaidri praeitis. Vienas didžiausių pavojų – įsigyti transporto priemonę, kuri slepia rimtus defektus arba neturi aiškios istorijos.
Pasak naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovo Pauliaus Valiukėno, svarbiausia – nepasikliauti vien pardavėjo žodžiu ir pasitelkti konkrečius tikrinimo būdus.
„Dažniausios pirkėjų klaidos – nepatikrinta rida ir serviso istorija, ignoruojami akivaizdūs trūkumai, automobilis netikrinamas profesionalų servise, taip pat neprašomas SDK arba VIN kodas. Pirkėjai dažnai pasitiki vien pardavėjo pasakojimais ir emocijomis, susigundo žemesne nei rinkos kaina, užuot rėmęsi objektyviais duomenimis“, – pastebi ekspertas.
Jis įspėja, kad kai kurie pardavėjai sugeba meistriškai paslėpti defektus: pašalina klaidų kodus, atjungia lemputes, prieš apžiūrą sušildo variklį, kad nepasimatytų netolygus jo veikimas. Kartais paslepiami net alyvos nuotėkiai – nuplautas variklis atrodo tvarkingai, bet tai gali būti apgaulinga.
„Kėbulo geometrijos pažeidimai dažnai pastebimi tik profesionalų akimis, o perdažymai – galimai slepiantys koroziją – išryškėja tik naudojant dažų storio matuoklį. Netolygi dažų danga gali signalizuoti apie buvusias avarijas ar net automobilio skendimą. Vien vizualios apžiūros tikrai nepakanka, jei norima išvengti nemalonių staigmenų. Neretai rida būna atsukta, o serviso istorija – suklastota, pasitelkiant netikras knygeles su suklastotais įrašais ir štampais“, – pažymi P. Valiukėnas.
Kaip neapsigauti?
Anot P. Valiukėno, pirmas žingsnis renkantis naudotą automobilį – atidžiai stebėti, kaip komunikuoja pardavėjas. Jei jis vengia atsakyti į klausimus, neduoda VIN ar SDK kodų, siūlo pirkti „čia ir dabar“, o automobilio kaina gerokai žemesnė nei rinkos vidurkis – tai turėtų kelti pagrįstų įtarimų.
„Vienas svarbiausių dokumentų – SDK kodas, būtinas automobilio registracijai Lietuvoje. Jei pardavėjas sako, kad jo neturi ar „neprisimena“, tai ženklas, kad gali būti slepiama reikšminga informacija. Būna atvejų, kai SDK neatitinka VIN numerio arba automobilis jau registruotas kito asmens vardu. Ypač pavojinga, kai pardavėjas siūlo išsiimti SDK pirkėjo vardu – tokiu atveju automobilis formaliai būtų įsigytas iš užsienio piliečio, todėl pirkėjas liktų be jokių garantijų. Be to, SDK privalomas visiems į Lietuvą įvežtiems automobiliams – jo neturėjimas jau reiškia teisės aktų pažeidimą“, – komentuoja ekspertas.
Kitas itin svarbus žingsnis – automobilio istorijos tikrinimas pagal VIN kodą. Tai leidžia sužinoti ne tik tikrąją ridą, bet ir ankstesnes technines apžiūras, fiksuotus defektus, buvusias avarijas.
„Jei visa tai atrodo pernelyg sudėtinga – verta kreiptis į patikimą servisą, kur specialistai atliks diagnostiką, patikrins techninę būklę ir pateiks išsamias įžvalgas. Sąžiningas pardavėjas tikrai neturėtų bijoti tokios patikros“, – pabrėžia P. Valiukėnas.
Vis dėlto, pasak jo, daugelis pirkėjų neturi pakankamai žinių, kaip savarankiškai įvertinti automobilio būklę. Net jei pirkėjas pastebi, kad, pavyzdžiui, sėdynės stipriai išsėdėtos, o rida – neįprastai maža, tai dar nereiškia, kad jis atpažins visus trūkumus.
„Šiandien nesąžiningi pardavėjai investuoja daug laiko ir lėšų į išorinį paruošimą – automobiliai atrodo idealiai, net jei slepia reikšmingus defektus“, – pastebi pašnekovas.
Rinka skaidrėja
P. Valiukėnas aiškina, kad prieš patekdami į prekybą, automobiliai bendrovėje yra tikrinami keliais etapais: vertinama jų rida, serviso istorija, techninė būklė. Atliekamos patikros servise, o pirkėjui pateikiami su automobiliu susiję dokumentai – diagnostikos ataskaitos, ridos ir serviso įrašai. Tai padeda pirkėjui sumažinti riziką įsigyti transporto priemonę su paslėptais trūkumais.
„Automobilio įsigijimas daugeliui – vienas svarbiausių finansinių sprendimų gyvenime. Deja, šalies gyventojai vis dar linkę pasitikėti vien išoriniu įspūdžiu. Jei pirmą kartą pasiseka – atsiranda įsitikinimas, kad visi pardavėjai tokie pat. Tačiau taip nėra. Būtent dėl to svarbu vadovautis ne emocijomis, o faktais“, – pažymi P. Valiukėnas.
Jis pripažįsta, kad naudotų automobilių rinka Lietuvoje po truputį skaidrėja. Atsiranda daugiau viešai prieinamų platformų, stiprėja teisinis reguliavimas. Tačiau procesai vyksta lėtai, o kontrolės trūkumas – vis dar didelė problema.
„Turime labai daug smulkių perpardavinėtojų, kurių veiklos niekas nekontroliuoja. Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka patikrinimus, bet jų apimtis – per maža. Dar blogiau, kad nustačius pažeidimus, dažniausiai pažeidėjai baudžiami tik simboliškai – jiems tai apsimoka. Jie nevertina kliento – jiems svarbu tiesiog parduoti ir dingti“, – sako P. Valiukėnas.
Pasak jo, patyręs pirkėjas arba tas, kuris kreipiasi į profesionalus, šiandien gali saugiai įsigyti kokybišką naudotą automobilį. Tačiau nepasiruošęs, emocijomis vedinas žmogus – vis dar rizikuoja nusipirkti „katę maiše“.
