Kartais, įstrigus automobilių spūstyje, atrodo, kad vienintelė paguoda – greito maisto užkandinė pakelėje. Jei taip nutinka dažnai, žinokite – tai nėra tik jūsų silpnumas. Nauji Ilinojaus universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad net trumpi uždelsimai eisme gerokai padidina tikimybę, jog vairuotojai pasirinks greitąjį maistą vietoje sveikesnių sprendimų.
Pasirodo, pakanka vos kelių papildomų minučių kamštyje, kad milijonai žmonių kasmet dažniau stabteltų prie greito maisto restoranų. Tyrėjai sako, kad tai kuklus, bet labai reikšmingas veiksnys, parodantis, kaip net ir nedidelės kasdienės situacijos veikia mūsų mitybos įpročius.
Tad jei dar kartą susigundysite užsukti po ilgo stovėjimo spūstyje – atminkite, kad šį norą lemia ne tik alkis, bet ir iš pažiūros nekalti eismo trikdžiai.
„Mūsų analizėje netikėti eismo vėlavimai, viršijantys įprastas spūstis, lėmė 1 proc. didesnį apsilankymų greitojo maisto restoranuose skaičių. Galbūt tai skamba nedaug, tačiau vien tik Los Andželo apygardoje tai reiškia 1,2 mln. daugiau apsilankymų greitojo maisto restoranuose per metus. Savo rezultatus apibūdiname kaip kuklius, bet reikšmingus, kalbant apie galimybes keisti nesveiko maisto pasirinkimą“, – sakė tyrimo autorė, docentė Becca Taylor.
B. Taylor ir jos bendraautoriai turėjo prieigą prie daugiau nei dvejus metus Los Andžele kasdienio eismo greitkeliu modelių ir duomenų, rodančių, kiek mobiliųjų telefonų naudotojų per tą patį laikotarpį įeina į greitojo maisto restoranus. Remdamasi šiais duomenimis, komanda sukūrė kompiuterinį modelį, rodantį priežastinį ryšį tarp netikėtai padidėjusių spūsčių ir apsilankymų greitojo maisto restoranuose.
Šis modelis galiojo įvairiais laiko intervalais, įskaitant 24 valandų ciklus per visą dieną. Analizuojant dienomis, vos 30 sekundžių per kilometrą užtrukusio eismo pakako, kad apsilankymai greitojo maisto užkandinėse padidėtų 1 proc.
Kai tyrėjai suskirstė dieną į valandinius segmentus, jie nustatė, kad gerokai daugiau apsilankymų greitajame maiste buvo tada, kai eismo vėlavimai pasireikšdavo vakarinio piko metu. Tuo pat metu apsilankymų maisto prekių parduotuvėse šiek tiek sumažėjo.
„Jei eismas užtrunka nuo 17 iki 19 valandos, o tai būna kaip tik vakarinio valgymo metu, padaugėja apsilankymų greitajame maiste. Vairuotojai turi priimti sprendimą, ar važiuoti namo ir ką nors pasigaminti, ar pirmiausia užsukti į maisto prekių parduotuvę, ar tiesiog nusipirkti greito maisto“ – teigė tyrimo asistentas.
Atsižvelgiant į tai, kad kiekviename didesniame mieste yra ir eismo spūsčių, ir greitojo maisto restoranų, išsidėsčiusių greitkelių keliuose. B. Taylor ir jos bendraautoriai teigia, kad ryšys tarp eismo ir nesveiko maisto pasirinkimo yra tik dar viena priežastis, dėl kurios politikos formuotojai visoje šalyje ir pasaulyje turėtų teikti pirmenybę infrastruktūros reformoms, kad sumažintų spūstis.
„Tai galėtų reikšti infrastruktūros tobulinimą siekiant sumažinti eismo spūstis, viešojo transporto prieinamumo didinimą ir galbūt darbo iš namų galimybių didinimą“, – teigė docentė.
Gauti rezultatai prisideda prie literatūros, kurioje teigiama, kad laiko apribojimai iš tiesų yra svarbūs žmonėms renkantis maistą. Bet kokia politika, kuria siekiama sušvelninti laiko apribojimus, o eismas iš esmės yra prarastas laikas, galėtų padėti kovoti su nesveika mityba.
