Ramiajame vandenyne plyti didžiausias pasaulio salynas – Malajų archipelagas. Jį sudaro apie 20 tūkst. salų ir salelių, kurių bendras plotas siekia maždaug 1,7 mln. km². Tarp jų yra ir Didžiosios Sundos salos, o viena žymiausių – Indonezijai priklausantis Celebesas (Sulavesis).
Celebeso plotas – apie 174 600 km²; pagal dydį ši sala pasaulyje užima 11-ąją vietą. Žemės paviršiuje ji jau ganėtinai gerai ištirta: tai kalnuota, ežerų išraižyta sala su gausiais ugnikalniais ir vešliais drėgnųjų atogrąžų miškais. Čia aptinkama nikelio ir geležies rūdos telkinių.
Tačiau tai, kas slypi giliai po vandeniu aplink Celebesą, vis dar menkai pažįstama. Didžiuliai vandenyno plotai, ypač giluminis dugnas, iki šiol net nėra pilnai išžemėlapiai, jau nekalbant apie detalius biologinius ir geologinius tyrimus.
Šią situaciją keičia sparčiai tobulėjančios technologijos ir nauji moksliniai projektai. Daugiau apie paslaptis, kurias slepia Celebesą skalaujantys vandenys, atskleisti padeda naujausia organizacijos „OceanX“ ekspedicija. Laive „OceanXplorer“ dirba šios organizacijos nariai, mokslininkai ir žurnalistai. Pasitelkdami modernią įrangą ir tyrėjų patirtį, jie sutelkė dėmesį į šalia salos esantį povandeninį kalnyną ir leidžiasi į tūkstančių metrų gylį, kad pažvelgtų į iki šiol beveik nepažintą pasaulį.
Mokslininkai tiria povandeninį kalnyną prie Celebeso krantų
„OceanX“ – tai ne pelno siekianti organizacija, kurią remia milijardierius Ray Dalio ir jo sūnus Markas Dalio. Projektui priklauso modernus tyrimų laivas „OceanXplorer“ su genomo sekoskaitos laboratorijomis, sraigtasparniu darbui iš oro ir nuotoliniu būdu valdomu povandeniniu aparatu (ROV), galinčiu panerti iki 6000 metrų gylio.
Be to, ekspedicija turi dvi pilotuojamas povandenines transporto priemones. Jos, kaip ir ROV, aprūpintos hidraulinėmis „rankomis“ bei kameromis, leidžiančiomis rinkti mėginius ir filmuoti giluminę aplinką itin detaliai. Dėl tokios įrangos mokslininkai gali ieškoti naujų gyvybės formų ir suprasti, kaip jos prisitaikiusios prie ekstremalių sąlygų.
Prie Celebeso krantų viena iš povandeninių transporto priemonių leidžiasi beveik iki 1000 metrų gylio. Tikslas – aptikti naujų rūšių, ištirti mikroorganizmus, galinčius skaidyti plastiką, ir atrasti junginių, kurie ateityje galėtų tapti pagrindu kuriant naujus vaistus.
Šioje misijoje dalyvauja Indonezijos mokslininkų komanda. Jie analizuoja gyvybę, susitelkusią aplink povandenines kalnų grandines, ir patys leidžiasi į gelmes specialiomis povandeninėmis transporto priemonėmis, kad tyrimus galėtų atlikti tiesiogiai būdami nagrinėjamoje aplinkoje.
Atradimai gelmėse: naujų rūšių ir medžiagų paieškos
Indonezijos technologijos instituto Bandung mieste mokslininkas Husna Nugrahapraja, dalyvaujantis naujausioje misijoje, prisipažįsta, kad pirmasis nėrimas jį neramino. Lėtai grimztant į absoliučią tamsą ankštoje kapsulėje, pojūčiai labai stiprūs ir neįprasti.
Gylis didėja, lauke – visiška juoduma. Tik vėliau įjungiamos šviesos, ir atsiveria vaizdas, kurio dauguma žmonių niekada nepamatys: giliai pasislėpęs, keistų ir unikalių organizmų kupinas pasaulis. Dar gilesnėms vietoms tirti naudojami nuotoliniu būdu valdomi aparatai – jų fiksuojamas vaizdas transliuojamas į laivą, o robotinėmis rankomis surenkami dugno mėginiai.
„Tai primena kosminę misiją – vienišas aparatas keliauja per tolimą, nedraugišką kraštovaizdį. Tik šį kartą čia tikrai sutinki „ateivius““, – taip patirtį apibūdina mokslininkus lydintys žurnalistai.
Tie „ateiviai“ – tai nepažinti ir pritūkę prie ekstremalių sąlygų gelmių gyventojai. Ekspedicijos metu Indonezijoje mokslininkams jau pavyko surinkti pirmuosius mėginius, kurie tuoj pat pradedami tirti laive įrengtose laboratorijose.
Vandens bestuburius tirianti specialistė Pipit Pitriana iš Indonezijos nacionalinės tyrimų ir inovacijų agentūros atkreipė dėmesį į baltą omarą ir į perlų dydžio balanus – vėžiagyvius, prisitvirtinusius prie kietų paviršių. Šie egzemplioriai, jos manymu, gali būti visiškai naujos, mokslui dar nežinomos rūšys. Dabar jie tiriami išsamiau, siekiant patvirtinti spėjimą ir suprasti, kaip jie prisitaikė gyventi tokiame gylyje.
P. Pitriana pabrėžia, kad didžioji Žemės dalis – tai būtent vandenynų gelmės, tačiau mūsų žinios apie giliojo vandenyno biologinę įvairovę vis dar stulbinamai ribotos. Tokios ekspedicijos kaip ši prie Celebeso krantų leidžia po truputį užpildyti šią spragą ir kartu suteikia vilties rasti naujų, žmonijai labai naudingų junginių – nuo plastiką skaidančių mikroorganizmų iki medžiagų, galinčių tapti vaistų pagrindu.
