Nutraukus naujos kartos svorio mažinimo vaistų vartojimą, kilogramai grįžta maždaug keturis kartus greičiau nei po dietų ar sporto programų pabaigos. Tai rodo ketvirtadienį pristatyto naujo tyrimo duomenys.
Tačiau, kaip pažymi britų mokslininkai, atlikę didžiausią ir naujausią šios temos apžvalgą, taip nutinka daugiausia dėl to, kad šie vaistai padeda iš pradžių netekti ypač daug svorio.
Naujos kartos injekuojamieji apetito slopinimo vaistai, vadinamieji GLP‑1 agonistai, per pastaruosius kelerius metus tapo itin populiarūs ir iš esmės pakeitė nutukimo bei diabeto gydymą daugelyje šalių.
Įrodyta, kad šie vaistai padeda žmonėms numesti apie 15–20 procentų kūno masės.
„Visa tai iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip gera naujiena“, – sako Oksfordo universiteto visuomenės sveikatos mitybos specialistė ir naujo tyrimo bendraautorė Susan Jebb.
Vis dėlto, pasak jos, naujausi duomenys rodo, kad „apie pusė žmonių nustoja vartoti šiuos vaistus per vienerius metus“. Ji pabrėžia, jog taip greičiausiai nutinka dėl dažnų šalutinių reiškinių, tokių kaip pykinimas, arba dėl kainos – Jungtinėse Valstijose šių vaistų mėnesio kursas gali viršyti 1000 JAV dolerių.
Mokslininkai išanalizavo 37 tyrimus, kuriuose buvo vertinama įvairių svorio mažinimo vaistų vartojimo nutraukimo pasekmė. Paaiškėjo, kad nutraukus gydymą dalyviai vidutiniškai priaugdavo apie 0,4 kilogramo per mėnesį.
Šeši klinikiniai tyrimai buvo susiję su semagliutidu – veikliąja medžiaga, naudojama „Novo Nordisk“ preparatuose „Ozempic“ ir „Wegovy“ – bei tirzepatidu, kuris vartojamas „Eli Lilly“ vaistuose „Mounjaro“ ir „Zepbound“.
Kol dalyviai vartojo šiuos du vaistus, jie vidutiniškai neteko beveik 15 kilogramų kūno svorio.
Tačiau nutraukus medikamentų vartojimą, per vienerius metus – tai ilgiausias šiuo metu prieinamas stebėjimų laikotarpis šiems palyginti naujiems vaistams – jie atgavo apie 10 kilogramų.
Remdamiesi šiais duomenimis, tyrėjai prognozavo, kad per maždaug 18 mėnesių dauguma dalyvių vėl pasieks pradinį svorį.
Širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliai – kraujospūdis, cholesterolio lygis ir kiti – taip pat per maždaug 1,4 metų grįžo į pradinį lygį.
Žmonės, kuriems buvo taikomos tik gyvenimo būdo keitimo programos – mitybos ir fizinio aktyvumo planai be vaistų – neteko gerokai mažiau svorio. Tačiau prireikė vidutiniškai ketverių metų, kol jie vėl priaugo numestus kilogramus.
Taigi vaistus vartojusiems žmonėms svoris grįžo keturis kartus greičiau nei tiems, kurie pasikliovė tik dieta ir mankšta.
Pradžios taškas, o ne išgijimas
„Kuo didesnis svorio sumažėjimas, tuo greitesnis jo grįžimas“, – aiškina pagrindinis tyrimo autorius, Oksfordo universiteto mokslininkas Samas Westas.
Tačiau, pasak jo, atskira analizė parodė, kad svoris „nuolat grįžta greičiau po vaistų vartojimo nutraukimo, nepriklausomai nuo to, kiek svorio iš pradžių buvo numesta“.
Viena iš galimų priežasčių – žmonės, kurie laikėsi mitybos rekomendacijų ir daugiau judėjo, dažniau išlaiko bent dalį šių įpročių net ir vėl priaugdami svorio.
S. Jebb pabrėžia, kad GLP‑1 grupės vaistai „yra labai vertinga priemonė gydant nutukimą, tačiau nutukimas – tai lėtinė, linkusi atsinaujinti būklė“.
„Natūralu tikėtis, kad šių vaistų gydymas turėtų būti tęsiamas visą gyvenimą, panašiai kaip aukšto kraujospūdžio gydymas“, – teigia ji.
Jei taip būtų, tai iš esmės pakeistų, kaip nacionalinės sveikatos sistemos vertina šių vaistų kainos ir naudos santykį, akcentuoja tyrimo autoriai.
„Nauji duomenys aiškiai rodo, kad tai – tik pradžios taškas, o ne galutinis išgijimas“, – komentuoja studijoje nedalyvavęs Melburno universiteto metabolinės neurobiologijos tyrėjas Garronas Doddis.
Pasak jo, „tvariam gydymui greičiausiai reikės kompleksinių priemonių, ilgalaikių strategijų ir terapijų, kurios keistų tai, kaip smegenys interpretuoja energijos pusiausvyrą, o ne vien tai, kiek žmogus suvalgo“.
