Daugelis vairuotojų automobilį naudoja tik trumpoms kasdienėms kelionėms – iki darbo, parduotuvės, mokyklos ar sporto klubo. Toks eksploatavimo būdas atrodo nekaltas, tačiau nuolat kartojamos trumpos atkarpos daro apčiuopiamą žalą varikliui, išmetimo sistemai ir akumuliatoriui. Toliau paaiškinama, kas vyksta techniniu požiūriu ir kaip sumažinti tokių įpročių pasekmes.
Trumpa kelione laikomas važiavimas, trunkantis vos keliolika minučių arba kelis kilometrus. Praktikoje tai būdingi miesto maršrutai: iki darbo, prekybos centro, mokyklos ar sporto salės. Būtent taip kasdien naudojama labai didelė dalis automobilių, ypač didmiesčiuose.
Didžiausią problemą trumpi važiavimai kelia vidaus degimo varikliui. Užvedus šaltą variklį, alyva būna tirštesnė ir jai reikia laiko, kad pasiektų visas tepimo reikalaujančias detales. Pirmosiomis sekundėmis, o kartais ir minutėmis, trintis būna didesnė, todėl dėvėjimasis spartesnis. Tai natūralu, tačiau ilgesnės kelionės metu šis etapas sudaro tik nedidelę viso darbo ciklo dalį.
Trumpų kelionių atveju situacija visiškai kitokia – variklis neretai išjungiamas jam dar nepasiekus darbinės temperatūros. Tai reiškia, kad didžiąją laiko dalį jis dirba toli gražu ne optimaliomis sąlygomis. Prie to prisideda ir skirtingos medžiagų savybės: šiuolaikiniai varikliai sudaryti iš aliumininių, plieninių ir ketaus elementų, kurie šyla ir plečiasi nevienodai. Tik tinkamai įšilus visoms dalims jos pradeda veikti taip, kaip numatė gamintojas.
Dyzeliniuose varikliuose problema dar ryškesnė. Kietųjų dalelių filtras efektyviai veikia tik esant aukštai temperatūrai, nes jam būtinas pastovus suodžių „išdegimas“. Trumpų važiavimų metu regeneracija nevyksta, filtras po truputį kemšasi ir galiausiai tai gali baigtis brangiu remontu.
Benzininiuose varikliuose trumpi maršrutai dažniau lemia nuosėdų susidarymą įsiurbimo vožtuvų srityje ir ant uždegimo žvakių. Varikliui trūksta ilgesnio, stabilaus darbo režimo, per kurį jis galėtų „apsivalyti“ ir išdeginti dalį nuosėdų.
Trumpų kelionių įtaka išmetimo sistemai
Trumpi maršrutai kenkia ir išmetimo sistemai. Važiuojant šaltu varikliu, išmetimo vamzdžiuose kondensuojasi vandens garai. Ilgesnės kelionės metu susikaupusi drėgmė išgaruoja, tačiau jei važiuojama tik kelias minutes, ji lieka sistemos viduje. Tai gerokai paspartina duslintuvų ir išmetimo vamzdžių koroziją.
Nukenčia ir katalizatorius. Kad efektyviai valytų išmetamąsias dujas, jis turi pasiekti aukštą darbinę temperatūrą. Esant trumpoms kelionėms, katalizatorius nespėja pakankamai įkaisti, todėl kuro likučiai ir įvairios nuosėdos kaupiasi jo viduje. Dėl šios priežasties automobiliai, kurie daugiausia eksploatuojami mieste, katalizatorių dažnai „sudėvi“ greičiau nei tie, kurie dažnai važinėja ilgesniais užmiesčio maršrutais.
Akumuliatoriaus problemos
Kiekvienas variklio užvedimas – tai didelis energijos kiekis, paimamas iš akumuliatoriaus. Generatorius (alternatorius) šią energiją pradeda grąžinti tik važiuojant. Jei kelionė trunka vos kelias minutes, bendras balansas dažnai būna neigiamas – akumuliatorius nespėja pilnai pasikrauti ir nuolat dirba energijos deficito būsenoje.
Toks darbo režimas trumpina akumuliatoriaus tarnavimo laiką, didina riziką, kad žiemą automobilio nepavyks užvesti, ir lemia ankstesnį, nors formaliai dar „per jauno“, akumuliatoriaus keitimą. Ši problema būdinga ir elektromobiliams bei hibridams – dažnai užstringa ne pagrindinė, o papildoma 12 V baterija. Tokiu atveju automobilio neįmanoma naudoti ne dėl išsikrovusio didžiojo baterijų bloko, o būtent dėl išsekusio mažojo akumuliatoriaus.
Visiškai išvengti trumpų kelionių dažnai neįmanoma, tačiau jų žalą galima sumažinti. Kartkartėmis verta suplanuoti ilgesnį išvažiavimą – net jei tam nėra skubaus reikalo. Kelionė, trunkanti bent keliolika ar keliasdešimt minučių, leidžia varikliui, išmetimo sistemai ir akumuliatoriui dirbti normaliomis sąlygomis ir taip prailgina brangių automobilio komponentų tarnavimo laiką.
