Daugelis pirkėjų renkasi gėrimus stiklinėse pakuotėse manydami, kad tai švaresnis ir saugesnis pasirinkimas nei plastikas. Vis dėlto naujausias Prancūzijos maisto saugos agentūros „ANSES“ tyrimas meta šešėlį šiai nuostatai – kai kuriais atvejais stikliniai buteliai gali turėti daugiau mikroplastiko nei plastikiniai.
Kaip skelbia „Daily Mail“, mokslininkų rezultatai iš pradžių nustebino ir pačius tyrėjus. Logiška būtų manyti, kad plastikinė tara kelia didesnę riziką, tačiau paaiškėjo, kad problema slypi ne pačiame stikle. Tyrimo autorė Izelyn Šaiba pripažino, jog komanda tikėjosi priešingo scenarijaus.
Atlikus analizę paaiškėjo, kad stiklinėse talpose aptiktos mikroplastiko dalelės savo forma, spalva ir chemine sudėtimi sutapo su plastiku, naudojamu kamščių ar dangtelių padengimui. Kitaip tariant, tarša atsiranda ne dėl stiklo, o dėl uždarymo mechanizmo ir jo paviršiaus.
Tyrėjai pastebėjo, kad kai kurie dangteliai turi smulkių įbrėžimų. Manoma, kad jie susidaro sandėliavimo metu, kai kamščiai trinasi vienas į kitą. Tokie pažeidimai gali lemti plastiko dalelių atsiskyrimą ir patekimą į gėrimą. Skirtingų gėrimų rezultatai taip pat skyrėsi. Vidutiniškai stiklinėse buteliuose laikyti gaivieji gėrimai, limonadai, šaltos arbatos ir alus turėjo apie 100 mikroplastiko dalelių litre. Tai nuo 5 iki 50 kartų daugiau nei analogiškuose plastiko buteliuose ar skardinėse.
Mažesni kiekiai nustatyti vandenyje. Gazuotame ir negazuotame vandenyje stiklinėje taroje rasta apie 4,5 dalelės litre, o plastikinėje – 1,6. Dar labiau nustebino vynas: net ir stiklinėse talpose su kamščiais mikroplastiko beveik neaptikta.
Tarp kitų gėrimų limonaduose aptikta maždaug 40 dalelių litre, nealkoholiniuose – apie 30, o aluje situacija pasirodė prasčiausia – iki 60 dalelių litre. Tokie skirtumai rodo, kad svarbų vaidmenį gali turėti ir pats gamybos bei uždarymo procesas.
Vis dėlto esminis klausimas išlieka atviras – ar tokie mikroplastiko kiekiai kelia realų pavojų žmogaus sveikatai? Mokslininkai pabrėžia, kad ilgalaikis poveikis dar nėra iki galo ištirtas. Yra duomenų, jog mikroskopinės plastiko dalelės gali patekti į ląsteles ir trikdyti jų veiklą. Ypač jautri gali būti vaikų organizmo raida, nes pasekmės gali išryškėti tik po daugelio metų.
Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie galimą plastiko sąsają su rimtomis ligomis. 2023 metų tyrimas parodė, kad mikroplastikas gali paspartinti žarnyno vėžio ląstelių plitimą. Taip pat keliamos hipotezės apie poveikį reprodukcinei sveikatai – šių metų birželį paskelbta, kad vyrų spermoje aptikta mikroskopinių plastiko fragmentų.
Nepaisant nerimą keliančių išvadų, tyrėjai pabrėžia, kad situaciją galima pagerinti. Eksperimentuodami jie išbandė paprastą kamščių valymo procedūrą: iš pradžių dangteliai buvo nupūsti oru, vėliau nuplauti vandeniu ir alkoholiu. Toks metodas leido sumažinti mikroplastiko kiekį maždaug 60 proc.
Tai rodo, kad problema nėra neišsprendžiama. Nors stiklinė tara vis dar laikoma aplinkai palankesniu pasirinkimu, tyrimas primena – svarbu vertinti ne tik medžiagą, bet ir visą gamybos bei pakavimo grandinę.
