Europos Komisija perspėja, kad dėl sparčios superkompiuterių ir kvantinių technologijų plėtros iki 2030 metų gali atsirasti reali grėsmė daugumai šiandien naudojamų slaptažodžių ir šifravimo sistemų. Toks scenarijus reikštų didelio masto duomenų vagystes internete ir keltų pavojų ne tik asmens duomenims, bet ir bankinėms operacijoms, privačiam susirašinėjimui bei valstybės institucijų vidinei informacijai.
Technologinio suvereniteto ir duomenų saugumo eurokomisarės Henos Virkkunen laiške Europos Parlamento nariui Moritziui Kerneriui teigiama, kad dalis dabar plačiai taikomų apsaugos priemonių gali tapti nebeefektyvios jau maždaug po ketverių metų.
Laiške akcentuojama, kad dabartiniai šifravimo metodai, kuriais grindžiama slaptažodžių ir asmeninės informacijos apsauga, ateityje gali nebeatlaikyti itin galingų skaičiavimo pajėgumų. Dėl to Europos Sąjungos strategijoje numatytas perėjimas prie vadinamosios pokvantinės kriptografijos – pažangesnių ir sudėtingesnių metodų, kurie turėtų būti atsparesni kvantinių kompiuterių galimybėms. Galutinius sprendimus dėl tokių standartų diegimo priims pačios valstybės narės.
ES institucijos šią situaciją apibūdina kaip „lenktynes su laiku“ ir ragina nedelsti pertvarkant saugumo standartus. Priešingu atveju šiandien perimti ir užšifruoti duomenys ateityje galėtų būti iššifruojami kur kas lengviau, kai kvantiniai ar kiti itin galingi kompiuteriai pasieks reikiamą brandą.
Tuo pat metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie masinius slaptažodžių ir paskyrų duomenų nutekėjimus: dešimtys milijonų prisijungimo duomenų tampa prieinami nesaugiose talpyklose ar atviruose serveriuose. Tokios nutekėjusios duomenų bazės apima elektroninio pašto, socialinių tinklų ir net kai kurių valstybinių institucijų paskyrų informaciją. Tai rodo, kad kibernetinio saugumo grėsmės yra aktualios jau dabar, o ne vien teorinė ateities prielaida.

Verslo ir telekomunikacijų sektoriaus atstovai pažymi, kad kartu su grėsmėmis tobulėja ir apsaugos priemonės. Jau bandomi tinklai bei šifravimo sprendimai, atsparūs kvantinėms atakoms. Jie grindžiami matematiniais uždaviniais, kuriuos išspręsti išlieka sudėtinga net ir kvantiniams kompiuteriams. Vis dėlto perėjimas prie tokių sprendimų reikalauja infrastruktūros atnaujinimo ir specialistų rengimo.
Ekspertai pataria įmonėms ir privatiems vartotojams nelaukti technologinio lūžio ir saugumu rūpintis jau dabar: reguliariai atnaujinti programinę įrangą, naudoti ilgus ir sudėtingus slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, o jei įmanoma – rinktis šiuolaikines slaptažodžių valdymo ir duomenų apsaugos priemones.
2025 metų vasarą buvo pranešta apie tai, kas įvardyta kaip „didžiausias slaptažodžių nutekėjimas istorijoje“. Tuomet nutekinti duomenys, kaip skelbta, apėmė apie 16 mlrd. paskyrų prisijungimo įrašų iš įvairių paslaugų teikėjų ir platformų.
Pasitikrinti, ar galėjo būti pažeista kuri nors jūsų paskyra, paprastai nėra sudėtinga: galima naudotis specialiais nutekėjimus stebinčiais įrankiais, kurie sutikrina elektroninio pašto adresus (o kartais ir kitus identifikatorius) su viešai prieinamomis nutekintų duomenų bazėmis. Tokios sistemos neretai apdoroja dešimtis milijardų įrašų ir padeda vartotojams greitai įsivertinti riziką bei laiku imtis papildomų apsaugos priemonių.

