Laikas.lt
Juliaus Giriūno nuotr.
Jau šį rudenį kino teatruose bus pradėta rodyti pirmoji lietuviška siaubo juosta „Rūsys“. Vieną iš pagrindinių herojų – garsią tapytoją Ievą – jame įkūnijančiai Jurgai Šeduikytei tai pirmasis rimtas vaidmuo didžiajame ekrane. Ir nors „Rūsio“ filmavimas buvo labai intensyvus ir varginantis, laukdama pirmosios filmo peržiūros Jurga sako: „Kaip gaila, kad viskas baigėsi. Į visus vaidmenis – tiek teatre, tiek kine – stengiuosi žiūrėti kaip į darbą, per daug neįsijausti į juos, nesusitapatinti, tačiau filmuojant „Rūsį“ labai prisirišau prie visos kartu dirbusios komandos. Kai viskas baigėsi, buvo gaila išsiskirti.“
Filmavimasis kine J. Šeduikytei buvo naujų atradimų ir pamokų metas. „Filmavimuisi ruošiausi iš anksto, domėjausi ir gilinausi į tai, kuo skiriasi vaidyba teatre, kurią jau pažįstu, ir kine, kuris man buvo visiškai naujas. Labiausiai įstrigo tai, kad teatre savo energiją reikia siųsti į išorę, žiūrovui, tačiau to nerekomenduojama daryti kine. Galbūt dėl to kinas man pasirodė kur kas suprantamesnė, priimtinesnė forma: dažniausiai viskas verda mano viduje, o išorėje tai atspindi tik menki, subtilūs gestukai. O kinas ir yra daug subtilesnė viduje vykstančių dalykų kalba, ir ji man labai patinka“, – savo patirtį ir išgyvenimus filmuojant „Rūsį“ apibendrina Jurga.
„Gerai, kad Vidas režisierius…“
„Rūsio“ filmavimas vyko labai intensyviai. Per tą laiką Jurga suprato, kokia vis dėlto aktoriaus profesija yra sudėtinga jo šeimai. „Aš buvau atimta ir iš savo vyro, ir iš vaiko. Gerai, kad Vidas pats yra režisierius, todėl jis man davė visišką laisvę ir suprato, kad kitaip nebus, kad, nors ir esu netoliese, mano šeima manęs nematys, neturės. Ir susitiksime tik vėlai vakare, pasibaigus filmavimo darbams. O ir aš pati pamačiau, kokia tai sudėtinga profesija – tai tikras išbandymas šeimai!”, – savo išgyvenimus intensyviausiu „Rūsio“ kūrimo etapu prisimena Jurga.
Dabar ji jau nekantriai laukia pirmosios filmo peržiūros ir prisimena režisieriaus žodžius, kad bet kuris filmas kuriamas tris kartus: tuomet, kai rašomas jo scenarijus, paskui, kai jis filmuojamas, ir galiausiai, kai vyksta montavimo darbai.
Į viešumą patekęs paskutinis sutarties su Jurga Šeduikyte puslapis. Sutartyje numatytos ne tik kompensacijos už filmavimo aikštelėje patirtas traumas, bet ir už psichologinį nuovargį ir grėsmę gyvybei. Jau prasidėjus filmavimo darbams kūrybinė komanda juokavo, kad į sutartis reikėjo įtraukti ir draudimą nuo antgamtinių jėgų.
Sutartyse – ir psichologinis nuovargis
„Tiek rašydami filmo scenarijų, tiek ruošdamiesi jį filmuoti daug konsultavomės su psichologijos, psichiatrijos ir net neurochirurgijos specialistais. Jų žinias, patarimus perdavėme ir filme vaidinantiems aktoriams. Stipraus palaikymo komandai prireikė dar ir todėl, kad filmavimo darbai vyko labai intensyviai. Siaubo drama absoliučiai visiems buvo naujas, niekad nepatirtas ir neišbandytas žanras, taigi teko daug ir sunkiai dirbti – natūralu, kad žmonės pavargdavo, išsikraudavo. Iš anksto numatydami tokias galimas pasekmes į aktorių sutartis įtraukėme ne tik kompensacijas už filmavimo aikštelėje patirtas traumas, bet ir už psichologinį nuovargį. Jau pradėję filmavimo darbus su komanda nusprendėme, kad į sutartis reikėjo įtraukti ir draudimą nuo antgamtinių jėgų“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako vienas iš filmo scenarijaus autorių, „Rūsio“ prodiuseris Almantas Dulkys.
Filme pasakojama garsios tapytojos Ievos (Jurga Šeduikytė) ir finansininko Tomo (Marius Jampolskis) šeimos istorija. Kai sutuoktinių namo rūsyje paslaptingai dingsta nekviestas svečias, o ant rūsio laiptų Tomas randa C formos vinį, pradeda dėtis protu nesuvokiami dalykai. Tai bus įtempta, iki paskutinės akimirkos intrigą išlaikanti istorija, nagrinėjanti amžinas vertybes – meilę, Dievo egzistenciją, šeimos santykių trapumą ir svarbiausia – nuodėmės kainą. Filmas kuriamas remiantis tikru, Lietuvoje įvykusiu nutikimu.
