JAV Mičigano valstijoje prasidėjusi teisinė kova gali tapti vienu reikšmingiausių procesų, susijusių su naftos pramonės atsakomybe dėl atsinaujinančios energetikos ir elektromobilių plėtros stabdymo. Mičigano valstija pateikė didelės apimties ieškinį keturioms pasaulinėms naftos bendrovėms, kaltindama jas sąmoningais veiksmais, kurie galėjo slopinti žaliųjų technologijų pažangą ir daryti įtaką visam JAV automobilių bei energetikos sektoriui.
Mičigano generalinė prokurorė Dana Nessel pateikė federalinį antimonopolinį ieškinį prieš BP, „Chevron“, „Exxon Mobil“ ir „Shell“. Ieškinyje teigiama, kad šios bendrovės galėjo veikti kaip kartelis: riboti energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą ir platinimą bei slopinti elektromobilumo technologijų plėtrą Jungtinėse Valstijose.
Projektų atsisakymas ir pažangos blokavimas patentiniais ginčais
Teismui pateiktuose dokumentuose aprašomas platus tariamų veiksmų spektras. Tarp minimų priemonių — atsinaujinančiai energetikai skirtų projektų atsisakymas, patentinių ginčų naudojimas siekiant blokuoti konkurentus, informacijos apie technologijų ir sprendimų kaštus slėpimas, taip pat koordinuotos investicijos per pramonės asociacijas, kuriomis esą buvo siekiama atgrasyti nuo žaliosios energijos plėtros.
Ieškinyje remiamasi ir istoriniais pavyzdžiais. Teigiama, kad dar XX a. aštuntajame dešimtmetyje „Exxon“ dirbo su hibridinio benzininio–elektrinio variklio technologijomis. 1978 m. bendrovė pristatė elektrinį variklį, integruotą į hibridinę sistemą automobilyje „Chrysler Cordoba“, o 1979 m. pradėjo bendradarbiauti su „Toyota“ kurdama hibridinį modelį „Cressida“.
Vis dėlto, anot ieškinio, nė viena iš šių technologijų nepasiekė rinkos — „Exxon“ ilgainiui esą nuolat atidėliojo investicijas į ličio jonų ir grafito baterijas, skirtas elektriniams automobiliams.
Panašių kaltinimų sulaukė ir „Chevron“. Pasak Mičigano valstijos, bendrovė galėjo vilkinti ypač svarbios elektromobiliams technologijos plėtrą, įsigydama patentus, susijusius su nikelio–metalo hidrido akumuliatoriais, ir taip ribodama jų panaudojimą automobilių pramonėje.
„Nepagrįstas ieškinys“? Naftos gigantai ginasi
„Chevron“ atstovai teigia, kad ieškinys esą yra nepagrįstas, ir primena atvejus, kai panašios bylos kituose JAV regionuose buvo atmestos. Tarp minėtų jurisdikcijų nurodomos Niujorko, Pensilvanijos ir Delavero valstijos.
Bendrovės teisininkai taip pat pabrėžia, kad Mičigano ekonomika, jų teigimu, vis dar labai priklauso nuo iškastinio kuro: jo tiekimas esą remia vietos automobilių gamintojus ir palaiko tūkstančius darbo vietų. Tuo metu „Shell“ situacijos nekomentavo, o BP, „Exxon“ ir Amerikos naftos institutas į žiniasklaidos užklausas neatsakė.
Galimos toli siekiančios pasekmės
JAV ekspertai pažymi, kad ši byla yra platesnės tendencijos dalis — didėjančio teisinių veiksmų spaudimo energetikos sektoriui. Naftos ir dujų pramonė jau ne vienerius metus susiduria su valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų raginimais prisiimti didesnę atsakomybę už poveikį klimatui.
Bylos kontekste išryškėja ir politiniai nesutarimai tarp buvusios Donaldo Trumpo ir dabartinės Joe Bideno administracijų, kurios elektromobilių rinkos plėtrą rėmė labai skirtingu mastu ir skirtingomis priemonėmis.
Analitikų vertinimu, Mičigano ieškinys gali turėti itin plačių pasekmių JAV automobilių ir energetikos sektoriams. Šis procesas dar kartą parodo, kad kova dėl elektrinio transporto ateities ir žaliosios energetikos krypties Jungtinėse Valstijose tik stiprėja.
