Jei reguliariai nesilankome pas burnos higienistą, ankstyvos burnos ligos dažnai lieka nepastebėtos ir ilgainiui pablogina burnos sveikatą. Nors dauguma mano, kad pakanka kasdienės dantų priežiūros namuose, specialistai pabrėžia: net ir kruopščiai prižiūrint dantis galima daryti klaidų, kurios laikui bėgant turi rimtų pasekmių.
Burnos higienistė Vilija Lauciūtė pabrėžia, kad visiškai tobulai išsivalyti dantis namuose praktiškai neįmanoma. Be to, pernelyg uoliai dantis valantys žmonės dažnai per stipriai spaudžia šepetėlį arba atlieka netaisyklingus judesius. Dėl to gali būti pažeidžiamas dantų emalis ir burnos gleivinės audiniai.
Dėl nuolatinės mikrotraumos dantys ir dantenos tampa jautresni nei įprastai, gali atsirasti emalio defektų. Tokiais atvejais savarankiškai problemos išspręsti sudėtinga – būtina kreiptis į odontologą.
„Pirmąsias paciento daromas burnos priežiūros klaidas dažniausiai pastebi ir padeda jas ištaisyti specialistas. Labai svarbi ir nuolatinė stebėsena, nes laikui bėgant burnos higienos įgūdžiai gali suprastėti. Su amžiumi dažniau atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų, kurie pasireiškia ir burnos ertmėje, tačiau pacientas jų gali nepastebėti, jei nejaučia skausmo. Vis dėlto burnoje gali vykti lėtiniai sveikatos sutrikimų procesai“, – akcentuoja V. Lauciūtė.
Burnos sveikata – viso organizmo sveikatos dalis
Įvairūs moksliniai tyrimai patvirtina, kad burnos ertmės ligos glaudžiai susijusios su bendra organizmo sveikata. Nustatyta, kad lėtiniai burnos uždegimai gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto komplikacijų bei nėštumo sutrikimų riziką. Todėl reguliari burnos sveikatos priežiūra svarbi ne tik odontologiniu, bet ir bendros sveikatos prevencijos požiūriu.
Pasaulio sveikatos organizacija burnos sveikatą apibrėžia kaip neatsiejamą bendros sveikatos ir gyvenimo kokybės dalį. Tai būklė, kai burnoje nejaučiamas skausmas, nėra ligų, kurios ribotų kramtymą, kalbėjimą, šypseną ir psichosocialinę gerovę.
Dažniausiai daromos burnos higienos klaidos
Pasak burnos higienos specialistės, žmonės dažnai renkasi netinkamas burnos priežiūros priemones: naudoja per kietus ar per dideles galvutes turinčius dantų šepetėlius, pernelyg dažnai renkasi balinamąsias dantų pastas arba alkoholio turinčius burnos skalavimo skysčius, vengia reguliariai valyti tarpdančius.
„Žmonės neretai nežino, kaip taisyklingai ir kada naudoti burnos priežiūros priemones. Dantys valomi paskubomis, neišvalant svarbių burnos ertmės vietų, nors laikas ir technika yra itin svarbūs kasdienėje burnos higienoje“, – sako V. Lauciūtė.
Didelę įtaką burnos sveikatai turi ir mityba. Nesaikingas energetinių gėrimų bei greito maisto vartojimas, taip pat žalingi įpročiai, ypač rūkymas, ilgainiui lemia dantų ėduonį, dantų jautrumą, mechaninius pažeidimus, kraujuojančias dantenas, gingivitą. Negydomas gingivitas gali progresuoti į periodontitą – tuomet net ir iš pažiūros sveiki dantys gali pradėti klibėti ir iškristi savaime, sutrinka kramtymo funkcija.
„Tokiais atvejais pacientas nebegali kramtyti kieto maisto, nedrįsta šypsotis, blogėja jo psichologinė ir fizinė savijauta. Tai tampa dideliu iššūkiu tiek pačiam žmogui, tiek odontologui – pacientui tenka įvertinti savo finansines galimybes, o specialistui spręsti, kaip realiai atkurti burnos funkciją pagal esamą situaciją“, – aiškina burnos higienistė.
Profesionali burnos higiena – bent kartą per metus
Pasak V. Lauciūtės, profesionalios burnos higienos procedūrų dažnumas priklauso nuo individualių veiksnių: gebėjimo pasirūpinti savimi, turimų žinių, bendros sveikatos būklės, mitybos ir žalingų įpročių. Daugumai žmonių profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti kas 6–12 mėnesių.
Asmenims, kurių burnos priežiūra prasta, kurie daug rūko ar turi periodonto audinių pažeidimų, procedūrų gali reikėti dažniau – dažniausiai kas 4 mėnesius.
„Vaikams dažniausiai pakanka profesionalią burnos higieną atlikti kartą per metus, nes jie paprastai neturi rimtų burnos gleivinės sutrikimų, o normalus seilėtekis užtikrina geresnį savaiminį burnos apsivalymą nei vyresnio amžiaus žmonėms. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai vaikai patys nesugeba tinkamai išsivalyti dantų, o tėvai skiria per mažai dėmesio jų burnos priežiūrai. Tuomet atsiranda dantenų uždegimai ir daugybiniai ėduonies pažeidimai“, – pasakoja V. Lauciūtė.
Gydymo įstaigose prisirašiusiems vaikams iki 18 metų profesionali burnos higiena vieną kartą per metus yra nemokama, todėl tėvams rekomenduojama nepraleisti šios galimybės.
