Oficialūs duomenys tik paviršius? Policija pripažįsta, kad tikroji padėtis gali būti kur kas rimtesnė
Pernai sumažėjo nuo seksualinio smurto nukentėjusių moterų ir mergaičių skaičius, tačiau statistika neatspindi tikrosios šių nusikaltimų situacijos, teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotoja Eglė Maziliauskienė.
Apie tai pareigūnė kalbėjo ketvirtadienį Seime surengtos diskusijos „Seksualinis smurtas Lietuvoje: statistika, praktika, teisinis reguliavimas“ metu.
E. Maziliauskienė nurodė, kad pernai įregistruotos 262 moterys ir mergaitės, nukentėjusios nuo seksualinio smurto. LKPV viršininko pavaduotoja pastebėjo, jog situacija šiuo klausimus, lyginant su pastarųjų metų duomenimis, pamažu stabilizuojasi.
„2025 m. situacija stabilizavosi. Palyginimui – 2023-aisiais Lietuvoje buvo įregistruotos 284 moterys ir mergaitės, nukentėjusios nuo seksualinio smurto (…). 2024-aisiais skaičius išaugo iki 324 registruotų nukentėjusiųjų. 2025-aisiais skaičius šiek tiek sumažėjo ir nukentėjusių registravome 262“, – teigė ji.
Statistika neatspindi tikrosios situacijos
Visgi, E. Maziliauskienė pabrėžė, kad statistiniai duomenys neatspindi tikrosios situacijos, nors ir liudija didesnį visuomenės pasitikėjimą šalies institucijomis.
„Labai aiškiai suvokiamas dalykas, kad seksualiniai nusikaltimai yra ne tik viena jautriausių nusikalstamumo sričių, bet ir tuo pačiu ji turi vieną didžiausių latentiškumų. Todėl statistika neatspindi nei tikrosios padėties, nei gali būti vertinimo kriterijus, kuris parodytų, kokia gi yra mūsų Lietuvos situacija“, – pranešimo metu kalbėjo E. Maziliauskienė.
„Statistika yra vienas iš rodiklių, kuris geriausiai parodo, kiek aukos, mūsų gyventojai pasitiki valstybės institucijomis ir kaip veikia mūsų, kaip valstybės, apsauga, kiek paveikios mūsų priemonės yra šioje srityje“, – akcentavo ji.
Didžiausias pavojus – skaitmeninėje erdvėje
Be to, LKPB pareigūnė pažymėjo, kad 80 proc. aukų, nukentėjusių nuo seksualinio smurto, yra nepilnamečiai.
„Net 80 proc., kartais ir daugiau, sudaro nepilnametės aukos. Tai reiškia, kad seksualinio nusikalstamumo įregistruota dalis yra iš principo nepilnamečių apsaugos klausimas“, – akcentavo E. Maziliauskienė.
O didžioji dalis įvairaus pobūdžio nusikaltimų, pareigūnės teigimu, vyksta skaitmeninėje erdvėje.
„Jau kalbame apie visas nusikaltimų rūšis. Šiandien didžioji dalis nusikaltimų ir prasideda, ir vystosi skaitmeninėje erdvėje, kur ne tik daug lengviau užmegzti kontaktą, įgyti (žmogaus – ELTA) pasitikėjimą, slėpti tapatybę ir nusikaltimo pėdsakus“, – Seimo posėdžių salėje kalbėjo E. Maziliauskienė.
ELTA primena, kad siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo grėsmių skaitmeninėje erdvėje, Seimo narė konservatorė Daiva Ulbinaitė parengė įstatymų pataisas, kuriomis siūlo uždrausti vaikams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais. Jaunesni negu 16 metų vaikai, jos teigimu, galėtų jais naudotis tik su patvirtintu tėvų leidimu.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas, komentuodamas tokį siūlymą, teigė, jog tam tikros taisyklės šiuo klausimu yra reikalingos. Vis dėlto, jo manymu, draudimų įvedimas veikiausiai nebūtų tinkamiausias žingsnis. Pasak parlamento vadovo, verčiau reikėtų susikoncentruoti į vaikų užimtumo didinimą. Panašios pozicijos, kalbėdama apie šią iniciatyvą, laikėsi ir ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
