Neryškus matymas – vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurių žmonės kreipiasi į akių gydytojus. Jis neretai siejamas su nuovargiu, stresu ar ilgu darbu prie kompiuterio, tačiau oftalmologai įspėja: jeigu pailsėjus regėjimas nepagerėja, tai gali būti pirmasis akių sutrikimo ar ligos požymis, todėl delsti kreiptis į gydymo įstaigą nereikėtų.
Akių ligų gydytoja Dalia Butėnienė pažymi, kad trumpalaikis regėjimo pablogėjimas dažniausiai pasireiškia po ilgos darbo dienos prie ekrano, ilgai skaitant ar vairuojant, kai akys išsausėja ir pervargsta, kai trūksta poilsio ar miego.
Tokiais atvejais, pailsėjus ir akims atsipalaidavus, regėjimas paprastai pagerėja. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį: jeigu neryškus matymas kartojasi ir trukdo kasdienei veiklai, tai nebėra vien nuovargio požymis. Tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su akių gydytoju.
Dažniausi regėjimo sutrikimai: trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas
Trumparegystė pasireiškia tada, kai žmogus gerai mato iš arti, tačiau neryškiai – į tolį. Toliaregystės atveju pablogėja matymas iš arti: tampa sunku skaityti knygas, įžiūrėti telefono ar kompiuterio ekraną, akys greičiau pavargsta. Astigmatizmui būdingas iškraipytas, išsiliejęs vaizdas tiek žiūrint iš arti, tiek į tolį.
Šie sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir dažnai progresuoja nepastebimai. Žmonės prie prastesnio matymo prisitaiko, todėl ilgą laiką nesikreipia į specialistus, kol nepradeda kamuoti galvos skausmai, akių nuovargis ar ilgalaikis regėjimo pablogėjimas.
Minėtus regėjimo sutrikimus galima koreguoti trimis pagrindiniais būdais: akiniais, kontaktiniais lęšiais arba lazerine regos korekcija. Tai vos apie 10 minučių trunkanti procedūra, kuri leidžia atsisakyti papildomų regos korekcijos priemonių.
Jauni, aktyvūs žmonės vis dažniau siekia gyventi laisvą, kokybišką gyvenimą be akinių ir kontaktinių lęšių, todėl regos korekcija lazeriu, anksčiau buvusi gana neįprasta, šiandien tampa įprastu ir saugiu pasirinkimu.
Amžinė toliaregystė, katarakta ir degeneracinės akių ligos
Su amžiumi didėja rizika susidurti su amžine toliaregyste – regos sutrikimu, kai prireikia skaitymo akinių, ir su katarakta, kai akies lęšiukas ima drumstėti, o vaizdas tampa lyg matomas per rūką. Regėjimas blogėja palaipsniui, todėl ilgą laiką sutrikimas ar liga gali likti nepastebėti.
Po 40 metų visi, be išimties, pradeda prasčiau matyti iš arti, nes vystosi amžinė toliaregystė, dar vadinama presbiopija. Tai nėra liga, o toks pat regos sutrikimas kaip trumparegystė ar astigmatizmas, tik susijęs su kietėjančiu akies lęšiu.
Presbiopija gali būti koreguojama lazeriu arba atliekant refrakcinę lęšio keitimo operaciją. Pastarasis metodas taikomas tada, kai akies lęšis yra ne tik sustandėjęs, bet ir pakankamai drumstas, todėl įprasta lazerinė korekcija tampa nebeįmanoma.
Lęšio keitimo operacija atliekama ir esant kataraktai, kai natūralus lęšiukas tampa toks standus ir drumstas, kad pacientas mato lyg pro rūką, o jokios papildomos korekcijos priemonės nepadeda.
Įvairios degeneracinės akių ligos – geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma ar kitos tinklainės ligos – dažnai neturi ryškių pradinių simptomų, tačiau, laiku nediagnozuotos ir negydomos, gali sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą.
Sausos akys, netinkami akiniai ir galvos skausmai
Ilgas darbas prie ekranų, kondicionuojamas oras ir retas mirksėjimas gali lemti sausų akių sindromą. Jam būdingas akių perštėjimas, deginimo, svetimkūnio pojūtis, taip pat neryškus matymas dienos pabaigoje.
Nors simptomai gali atrodyti nereikšmingi, negydomos sausos akys labai pablogina regėjimo komfortą. Todėl net ir tiems žmonėms, kurie kol kas nejaučia didelių nusiskundimų, patartina akis palepinti drėkinančiais lašais be konservantų ir taip sumažinti kasdienį krūvį akims.
Dar viena dažna problema – netinkamai parinkti arba pasenę akiniai. Jie gali sukelti akių įtampą, greitą nuovargį ir net galvos skausmus.
Tokiais atvejais žmogus dažnai ieško priežasties bendroje savijautoje ir nepagalvoja, kad seni, dabartinės korekcijos neatitinkantys akiniai gali daryti didelę žalą: labiau varginti akis, bloginti matymą ir provokuoti galvos skausmus.
Neryškus vaizdas neturėtų tapti kasdienybės dalimi. Kuo anksčiau nustatomi regėjimo pokyčiai, tuo lengviau juos koreguoti ir išvengti ilgalaikių regos problemų.
