Parlamento Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai (TS–LKD) ketvirtadienį pasitraukus iš darbo grupės, peržiūrinčios Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną, Seimo pirmininkas Juozas Olekas šį sprendimą vertina kaip normalų opozicijos žingsnį. Kartu jis padėkojo darbo grupėje dirbusiems konservatoriams už diskusijas bei kritiką, padėjusią tobulinti siūlomus pakeitimus.
„Mes dėkingi, kad jie dirbo, o čia yra normalus opozicijos žingsnis – demonstruoti, rodyti save, kad jie protestuoja, kad jie gal geriau galėjo padaryti. Turėjo ketverius metus padaryti tuos darbus, kuriuos jiems atrodė, kad reikėjo padaryti – galėjo padaryti“, – sakė darbo grupei pirmininkaujantis J. Olekas.
„Aštrūs klausimai, diskusijos leido mums giliau įsigilinti į tuos klausimus, rasti ir savo atsakymus, padaryti kai kuriuos pakeitimus, įvertinus tą kritiką“, – pridūrė jis.
Parlamento vadovas pripažino, jog pastarasis laikotarpis buvo įtemptas, tačiau, jo nuomone, darbo grupėje tiek opozicijai, tie valdantiesiems daugeliu atveju pavyko rasti kompromisą.
„Tas laikotarpis buvo nelengvas, buvo labai įvairūs siūlymai ir sunkios, aštrios diskusijos. Daugeliu atveju mes tikrai suradome kompromisus, jeigu pažiūrėtume dėl Tarybos, valdybos suformavimo, dėl išplėtimo“, – aiškino jis.
„Mūsų dabartinis projektas atspindi ir Konstitucinio Teismo siūlymus, ir Valstybės kontrolės rekomendacijas, ir Europos žiniasklaidos laisvės dvasią ir siūlymus, ir tai turės dar būti diskusijų objektas. Kai kurie dalykai gal šiek tiek ir naujesni yra“, – akcentavo jis, pabrėždamas, jog į Seimą atkeliausiantis LRT įstatymo projektas, jo manymu, bus kokybiškai parengtas.
A. Skardžius apie savo ir A. Zuoko siūlymą: viskas gerai
Iš darbo grupės pasitraukę konservatoriai kritikavo parlamentarų Artūro Skardžiaus bei Artūro Zuoko praėjusią savaitę pristatytą siūlymą, kuriame numatoma riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant visuomeninio transliuotojo turinį.
Tuo metu šią iniciatyvą pristatę Seimo nariai akcentavo, jog jis yra skirtas tam, kad kitose žiniasklaidos priemonėse dirbantys asmenys paprasčiausiai tai deklaruotų.
„Manau, kad viskas gerai. Pirmiausia, tai sprendžia LRT taryba – aukščiausias valdymo organas. Ne Seimas, ne Skardžius, kaip jūs sakote, ar ponas Zuokas, Taryba spręs. Tiesiog Tarybai yra suteikiamas instrumentas pasitvirtinti tvarkas“, – žurnalistams Seime komentavo A. Skardžius.
„Antras dalykas – deklaruoti interesus, kas ir šiandien yra privaloma, tačiau niekas nedeklaruoja. (…) Mes nagrinėjome ir BBC reglamentus – labai aiškiai yra (parašyta – ELTA), jeigu tu esi kitos žiniasklaidos atstovas, ir ateini į nacionalinį transliuotoją, išlaikomą iš visuomeninių lėšų, turi pirmiausiai deklaruoti“, – pridūrė politikas.
Anot „aušriečio“, kitose platformose dirbantys žurnalistais galės dalyvauti LRT veikloje. Tiesa, dėl to spręs visuomeninio transliuotojo Taryba.
„Jeigu jūs skaitytumėte pateiktą pataisą, kurią Audito komitetas šiek tiek patobulino ta dalimi dėl asmenų, ten aiškiai parašyta – leidžiama dalyvauti tarybos nustatyta tvarka. Be abejo, reikia deklaruoti interesus. Viską spręs Taryba“, – sakė jis.
Savo ruožtu A. Zuokas bei A. Skardžius siūlo apibrėžti, kad LRT naudojamuose kanaluose bei interneto svetainėje be Tarybos leidimo nebūtų leidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms.
„Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas ir deklaravę interesų konfliktus, ir neturėdami teisės naudoti LRT platformos savo žiniasklaidos priemonės reklamai, auditorijos perkėlimui ar įtakos stiprinimui. Nuolatinis redakcinis vaidmuo LRT yra nesuderinamas su aktyvia nuosavos ar konkuruojančios žiniasklaidos veikla“, – dėstoma siūlyme.
Iš Seimo darbo grupės pasitraukusi Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė svarstė, jog tokiu būdu iš LRT eterio siekiama „pašalinti kritiškus balsus“.
Nusprendė trauktis, registruos savo projektą
Kaip skelbta, du atstovus darbo grupėje turintys Seimo TS–LKD frakcijos nariai ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš parlamento vadovo suburtos grupės.
Kaip akcentavo konservatorius Vytautas Juozapaitis, iš įvairių pasiūlymų paruoštas įstatymo projektas neatspindi nuoseklios LRT valdysenos vizijos. Be to, akcentavo jis, dalis projekte numatytų pakeitimų neatspindi viešojo intereso.
Be to, politikas akcentavo, kad nors darbo grupėje paliktas dviejų trečdalių Tarybos balsų reikalavimas generalinio vadovo atleidimui, esminė problema lieka neišspręsta. Taip pat, anot V. Juozapaičio, nors nuspręsta nuo 12 iki 15 didinti Tarybos narių skaičių, nepritarta nuostatai mažinti Seimo ir prezidento deleguojamų atstovų skaičių. Tokiu būdu, pasak parlamentaro, gali kilti rizika, jog Taryboje atsirastų asmenų, turinčių politinių įtakų.
Konservatoriai teigė pristatysiantis savąjį LRT įstatymo variantą.
Parengti galutinį visuomeninio transliuotojo įstatymo pakeitimo projektą darbo grupė turi iki vasario 24 dienos.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo K. Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos.
LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė praėjusią savaitę sutarė, jog norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo. Tokia tvarka numatyta ir dabar galiojančiame įstatyme. Tiesa, LRT generalinis direktorius šiuo metu gali būti atleistas tik Tarybai balsuojant atviru būdu, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Pirminis valdančiųjų LRT projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko tūkstantiniai protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
