Siekiant gerinti diplomatinius santykius su Kinija, nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo, sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Pasak jo, toks veiksmas, veikiausiai, neduotų realių rezultatų.
„Būtų naudingiau, jeigu tie mūsų santykiai su Kinija būtų tokie, kaip ir kitų Europos valstybių. Tikrai neskubėčiau padaryti tų keitimų pavadinimuose, nes tai gali iššaukti dar papildomą reakciją ir kažin, ar duotų kažkokių vaisių“, – penktadienį „Lietuvos ryto TV“ teigė J. Olekas.
„Taip, manau, kad buvusių valdžių buvo paskubėta padaryti tuos sprendimus. (…) Reikia kalbėtis su taivaniečiais, kaip spręsti tą problemą“, – akcentavo jis.
Anot parlamento vadovo, Lietuva neturėtų „tarnauti autoritariniams režimams“.
„Mes turime apsaugoti savo žmones, savo verslininkus, bet ir netarnauti, nestiprinti autoritarinių režimų“, – dėstė J. Olekas.
Kaip skelbta, I. Ruginienė trečiadienį pareiškė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą.
Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė ketinanti tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva, nepaisant politinių pokyčių.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
