Pareiškęs, kad referendumo atveju jis asmeniškai balsuotų už susijungimą su Rumunija, Moldovos ministras pirmininkas sulaukė prorusiškos opozicijos kaltinimų tėvynės išdavyste, praneša „TVP World“.
Lapkričio mėn. ministro pirmininko pareigas pradėjęs eiti Alexandru Munteanu tokią savo poziciją išdėstė ketvirtadienį, pritardamas anksčiau šią savaitę panašiai pasisakiusiai prezidentei Maiai Sandu.
Kaip rašė ELTA, Moldovos prezidentė interviu britų tinklalaidei „The Rest is Politics“ pasisakė už savo šalies susijungimą su ES ir NATO nare Rumunija, kad apsaugotų demokratiją nuo Rusijos spaudimo. Jei vyktų atitinkamas referendumas, ji balsuotų už susijungimą, sakė M. Sandu.
„Pažiūrėkite, kas vyksta pasaulyje. Mažai šaliai, kokia yra Moldova, vis sunkiau išgyventi kaip demokratijai, kaip suvereniai šaliai, ir, žinoma, pasipriešinti Rusijai“, – kalbėjo prezidentė.
Komentuodamas prezidentės pasisakymą, A. Munteanu iškart patikslino, kad toks susijungimas būtų jo, kaip privataus piliečio, asmeninis pasirinkimas, o kaip vyriausybės vadovas jis dėsiantis visas pastangas, jog būtų įgyvendinta moldavų daugumos valia, t. y. sutelks dėmesį į stojimą į ES.
„Tai – asmeninis sprendimas“, – vietos naujienų svetainei „Observatorul de Nord“ sakė jis.
„Kaip Alexandru Munteanu, aš balsuočiau už tai. Kaip Moldovos Respublikos ministras pirmininkas, kuris yra vadovas ir privalo vykdyti Moldovos Respublikos gyventojų daugumos, nusprendusios, kad mūsų tikslas (…) yra integracija į Europą, (…) valią, aš dėsiu visas pastangas, kad šis tikslas būtų pasiektas“, – pabrėžė A. Munteanu, kurį cituoja „TVP World“.
Moldovos prorusiškos opozicijos nariai akimirksniu sureagavo į ministro pirmininko žodžius, apkaltindami šalies vadovybę „tėvynės išdavyste“ ir reikalaudami vyriausybės atsistatydinimo.
„TVP World“ primena, kad Moldova anksčiau buvo Rumunijos dalis, o didžioji dalis jos maždaug 2,5 mln. gyventojų kalba rumuniškai. Perspektyva Moldovai vėl prisijungti prie didesnės vakarų kaimynės daliai žmonių patraukli dėl to, kad Rumunija yra ES ir NATO narė, galinti užtikrinti didesnį saugumą ir stabilumą.
Visgi, nepaisant tokios idėjos patrauklumo, raginimai susijungti šalies politinėse diskusijose neįsitvirtino ir nesulaukė plačios visuomenės paramos. Praėjusių metų rugsėjo mėn. bendrovės „IData“ atlikta apklausa parodė, kad 61 proc. moldavų prieštarautų Moldovos susijungimui su Rumunija, o pritarimą tokiai idėjai išreiškė mažiau nei trečdalis – 31 proc. apklausos dalyvių, rašo „TVP World“.
