Ar kada pagalvojote, kad geresnė savijauta gali ateiti ne iš sporto salės ar jogos kilimėlio, o iš meno galerijos? Naujausias Karališkojo Londono koledžo tyrimas atskleidė, kad žiūrint originalius meno kūrinius organizme įvyksta pokyčių, kurių anksčiau niekas nefiksavo.
Mokslininkai nustatė, jog meno stebėjimas aktyvina tris pagrindines sistemas – imuninę, hormoninę ir nervų – ir daro apčiuopiamą poveikį sveikatai bei emocinei būsenai. Šis tyrimas sulaukė plataus atgarsio mokslo bendruomenėje, nes tai pirmas kartas, kai užfiksuotas toks kompleksiškas kūno atsakas į estetinę patirtį.
Pasak mokslininkų, tai, ką daugelis žmonių jau seniai jautė instinktyviai, kad menas gydo, dabar turi mokslinį pagrindą. Ir, kaip rodo rezultatai, norint pasijusti geriau, kartais užtenka ne bėgimo tako ar meditacijos, o kelionės į muziejų.
Kas dar įdomiau – teigiamas poveikis pasireiškė visiems tyrimo dalyviams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar emocinio intelekto lygio. Kitaip tariant, meno nauda – universali. Net jei nesate meno žinovas, jūsų kūnas vis tiek reaguoja į grožį taip, tarsi tai būtų terapinė procedūra.
Kaip vyko tyrimas
Tyrime dalyvavo 50 savanorių nuo 18 iki 40 metų. Pusė jų 20 minučių stebėjo originalius Mone, Van Gogo ir Gogeno paveikslus Londono Courtauld galerijoje. Kita grupė tuo pat metu žiūrėjo tų pačių kūrinių reprodukcijas kitoje vietoje.
Dalyviai dėvėjo specialius jutiklius, kurie matavo širdies ritmą ir odos temperatūrą, o tyrėjai rinko seilių mėginius prieš ir po sesijos, kad įvertintų hormonų pokyčius.
Rezultatai pranoko lūkesčius: pas tuos, kurie žiūrėjo originalus kūrinius, streso hormono kortizolio lygis sumažėjo 22 procentais, o pas stebėjusius kopijas – tik 8 procentais.
Taip pat užfiksuotas 30 procentų sumažėjimas uždegimo žymenų IL-6 ir TNF-alfa, kurie susiję su lėtiniu stresu. Net širdies ritmo kaita tapo dinamiškesnė – tai rodo emocinį atsigavimą, o odos temperatūra šiek tiek sumažėjo – tai fiziologinis ramybės signalas.
Ką tai reiškia jūsų sveikatai
„Streso hormonai ir uždegimo žymenys glaudžiai susiję su širdies ligomis, diabetu, nerimu ir depresija. Meno poveikis yra unikalus, nes jis vienu metu ramina, žadina smalsumą ir suteikia džiaugsmo. Mes pirmą kartą pamatėme, kad menas aktyvina imuninę, endokrininę ir vegetacinę nervų sistemą kartu – tai tikras gydomasis efektas“, – pabrėžė tyrimo autorius daktaras Tony Woods.
Mokslininkai teigia, kad reguliarus meno lankymas gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį – mažinti streso lygį, stiprinti širdies veiklą ir net padėti kovoti su depresijos simptomais. Kitaip tariant, menas veikia kaip nematoma terapija, kurios poveikis fiziologiškai panašus į meditaciją, tačiau ją galima patirti paprasčiausiai žvelgiant į paveikslus.
Emocijos – tai taip pat gydymas
Prieš tyrimą dalyviai pildė anketas, vertinančias emocinį intelektą, tačiau rezultatai parodė, kad šis faktorius neturėjo jokios įtakos. Tai reiškia, kad teigiamas poveikis pasireiškia visiems – nepriklausomai nuo to, ar žmogus giliai domisi menu, ar tiesiog užsuka į galeriją iš smalsumo.
Pasak meno fondo „Art Fund“ direktorės Jenny Waldman, kuri finansavo tyrimą, šis darbas patvirtino tai, ką daugelis jaučia širdimi: „Tai pirmas mokslinis įrodymas, kad menas iš tiesų yra sveikatinanti patirtis. Ir, svarbiausia, šis efektas prieinamas kiekvienam. Užtenka apsilankyti vietos muziejuje ar galerijoje – ir jūs pajusite skirtumą.“
Ji pridūrė, kad tam nereikia būti meno ekspertu – svarbiausia atvirumas ir emocinis įsitraukimas. Paveikslai, skulptūros ar net architektūriniai objektai veikia kaip raminantys stimulai, kurie harmonizuoja kūną ir mintis.
Meno galia, kurią verta išbandyti
Tyrime naudoti garsūs kūriniai – Edouardo Manet „Baras Folie-Bergere“, Vincento van Gogo „Autoportretas“ ir Paulio Gauguino darbai. Tačiau ekspertai tvirtina, kad panašų efektą gali sukelti bet koks originalus meno kūrinys – tiek klasikinis, tiek šiuolaikinis.
Tad jei jaučiate įtampą, nerimą ar nuovargį, galbūt jums nereikia dar vienos kavos ar ilgos meditacijos sesijos. Kartais užtenka sustoti prieš paveikslą ir leisti jam kalbėti su jumis. Mokslas dabar sako, kad tai tikrai veikia.
