Lietuvai praėjusių metų pabaigoje pasirašius 320 mln. eurų vertės sutartį dėl artimojo nuotolio priešlėktuvinės oro gynybos sistemos įsigijimo, finansinius įsipareigojimus galima įgyvendinti kitų, mažiau svarbių projektų sąskaita, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Vystant Rūdninkų poligoną buvo suplanuotos kur kas didesnės lėšos nei yra faktiškai pasirašytų sutarčių, tai atsiranda ir papildomi rezervai. Oro gynybos stiprinimas nėra visiškai atskiras procesas nuo tos pačios divizijos formavimo ir stiprinimo, taip kad čia finansine prasme didelių iššūkių, kurių negalėtume subalansuoti, nėra. Galbūt mažiau svarbius projektus galime pastumti tiesiog data į priekį. Turiu galvoje vieną ar kitą infrastruktūros klausimą arba kažkokį inžinerinį sprendimą. Mes galime jį (…) pavėlinti, tuos pinigus panaudoti dabar, kad galėtume užsakyti ir gauti greičiau įrangą, ginklus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras.
„Pagrindinis akcentas yra turėti mobilumą (…). Mes stengiamės sukurti mobilias oro gynybos grupes, kurios, papildomai investuojant į radarus, ką mes irgi darome, galėtų greitai, mobiliai reaguoti ir perimti oro pažeidėjus juos identifikavus“, – akcentavo R. Kaunas.
Kaip skelbta, praėjusių metų pabaigoje Lietuva pasirašė 320 mln. eurų vertės sutartį su Švedijos bendrove „SAAB“ dėl artimojo nuotolio priešlėktuvinės oro gynybos sistemos RBS-70 „Bolide“ tipo raketų įsigijimo.
Šios sutarties ir anksčiau pasirašytų sutarčių pagrindu turėtų būti užtikrintas nenutrūkstamas Lietuvos kariuomenės aprūpinimas šio tipo amunicija 2026-2030 m. laikotarpiu.
ELTA primena, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) lapkričio 18 d. nusprendė, kad Lietuva per trejus metus privalo sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtrauktos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Viešojo saugumo tarnyba (VST).
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

