Siekiant atkurti diplomatinius santykius su Kinija, Lietuva nesižemins prieš Pekiną ir išlaikys orumą, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
„Aš, kaip atsakingas politikas, noriu atsakingai vykdyti duotus įsipareigojimus. Vyriausybė į darbų apimtį įsirašė šį klausimą – vadinasi, procesas turi vykti. Jis turi būti delikatus, Taivaniečių atstovybės klausimas yra viena dedamųjų visame šio klausimo spektre“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė M. Sinkevičius.
„Nuraminant tuos, kurie muša būgnais – Lietuva, siekdama atkurti tuos santykius iki europinio lygio, tikrai nesižemins, tikrai keliais neis iki Pekino, išlaikys orumą ir veidą“, – akcentavo jis.
Vis tik, politikas neatsako, ar Lietuva keistų Vilniuje esančios Taivaniečių atstovybės pavadinimą.
„Kol kas tuo klausimu nesiimčiau kategoriškai teigti, kad vienaip ar kitaip bus. Turi būti aiškumas ir nesižeminimas, tai reiškia, kad mes nepulsime atsiprašinėti, aiškintis, pasiaiškinti (…) Turi būti išlaikoma pagarba, situacijos suvokimas, kontekstas ir ta konjungtūra vertinama iš abiejų pusių“, – dėstė M. Sinkevičius.
Kaip skelbta, premjerė I. Ruginienė, duodama interviu naujienų agentūrai BNS, pareiškė, kad siekdama diplomatinių ir ekonominių santykių su Taivanu Lietuva „šoko prieš traukinį“. Be to, ji užsiminė apie daromus „pirmuosius mažus žingsnius“ ryšiams su Kinija atkurti.
Pekinas atsakė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros. „Reuters“ citavo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Liną Jianą, teigusį, kad tikimasi, jog Lietuva savo norą gerinti dvišalius santykius pavers konkrečiais veiksmais ir nedelsdama ištaisys savo klaidą.
Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė ketinanti tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva, nepaisant politinių pokyčių.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
