Osteoartritas – dažna degeneracinė sąnarių liga, sukelianti skausmą, sustingimą, tinimą ir mažinanti judesių amplitudę. Dažniausiai pažeidžiami keliai, klubai ir plaštakos, tačiau liga gali paveikti ir kitus kūno sąnarius.
Jeigu jums diagnozuotas osteoartritas, tikėtina, kad gydytojas jau rekomendavo mankštą. Pastaraisiais metais ji tapo įprasta gydymo dalimi. Vis dėlto nauja apžvalga leidžia manyti, kad mankšta gali būti ne tokia veiksminga, kaip manyta anksčiau.
Atidžiau įvertinus šią apžvalgą, matyti nemažai priežasčių atsargumui. Todėl jos išvadų nereikėtų laikyti pagrindu visiškai atsisakyti judėjimo ir pratimų.
Ką nagrinėjo apžvalga?
Tyrėjų komanda atliko vadinamąją skėtinę apžvalgą – tai sisteminių apžvalgų apžvalga. Sisteminės apžvalgos apibendrina ir išanalizuoja atskirų tyrimų rezultatus, siekiant atsakyti į konkretų klausimą. Skėtinė apžvalga leidžia susidaryti dar platesnį vaizdą apie tam tikrą mokslinių tyrimų sritį.
Peržiūrėję tūkstančius publikacijų, autoriai atrinko penkias dideles sistemines apžvalgas, apimančias 100 atskirų tyrimų su 8 631 pacientu. Papildomai buvo įtraukti dar 28 naujesni klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 4 360 pacientų.
Remdamiesi šiais duomenimis, tyrėjai vertino mankštos poveikį sergant kelių, klubų ir plaštakų osteoartritu ir lygino jį su įvairiomis alternatyvomis: neveiklumu, placebu (fiktyviu gydymu), pacientų mokymu, manualine terapija, vaistais nuo skausmo, injekcijomis bei sąnario keitimo operacijomis.
Kokie rezultatai?
Palyginti su neveiklumu ir placebu, mankšta skausmą kelių, klubų ir plaštakų sąnariuose sumažino nedideliu mastu – vidutiniškai 6–12 balų 100 balų skalėje.
Tačiau funkciniai gebėjimai (judrumas, kasdienių veiklų atlikimas) nuo mankštos negerėjo labiau nei neveiklumo ar placebo atvejais.
Sergant kelių ir klubų osteoartritu nustatyta, kad mankšta skausmą mažina ir funkciją gerina panašiai kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenas) ar į sąnarį leidžiami kortikosteroidai. Šių priemonių poveikis skausmui taip pat siekė maždaug 5–10% sumažėjimą.
Tyrėjai padarė išvadą, kad pacientams, sergantiems kelių ir klubų osteoartritu, mankšta skausmui ir funkcijai gerinti yra mažiau veiksminga nei visiška sąnario keitimo operacija.
Kokie šio tyrimo ribotumai?
Pirmiausia, autoriai visas mankštos rūšis sujungė į vieną grupę. Jėgos pratimai, aerobinė mankšta, tempimo pratimai, pratimai vandenyje ir tai či buvo vertinami tarsi vienodai.
Tai svarbu, nes ne visi pratimai vienodai veiksmingi. Ankstesnės apžvalgos rodo, kad, pavyzdžiui, sergant kelių osteoartritu, geriausiai skausmą ir funkciją gerina aerobinė mankšta, o mažiausiai veiksmingi būna vien tempimo pratimai.
Be to, autoriai neatsižvelgė į pacientų klinikinę būklę. Yra duomenų, kad žmonės, kurie tyrimo pradžioje patiria stipresnį skausmą ir turi didesnių funkcinių sutrikimų, į mankštą reaguoja geriau nei tie, kuriems skausmas ir funkcijos sutrikimas yra mažesni.
Antra, apžvalgoje vienodai vertinta tiek prižiūrima, tiek savarankiška mankšta. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad pratimai, atliekami prižiūrint specialistui, dažnai duoda gerokai geresnių rezultatų nei savarankiškas sportavimas. Tikėtina, taip yra todėl, kad specialistas padeda parinkti tinkamą krūvį, koreguoja techniką ir motyvuoja tęsti.
Trečia, nebuvo vertinama mankštos trukmė, o dauguma į analizę įtrauktų intervencijų buvo gana trumpos – apie 12 savaičių.
Labai tikėtina, kad ilgiau išlaikytas reguliarus fizinis aktyvumas suteiktų geresnių rezultatų ir didesnę pagerėjimo tikimybę, palyginti su kelių savaičių programa. Dėl to apžvalgos rezultatai gali nevisiškai atspindėti naudą, kurią patiria osteoartritu sergantys žmonės, kai mankšta tampa nuolatine savaitinės rutinos dalimi – būtent to dažniausiai ir siekiama rekomendacijose.
Galiausiai, tyrėjai neįvertino bendros „dozės“ – kiek minučių ir kokio intensyvumo mankšta buvo atliekama. Yra duomenų, kad skausmo ir funkcijos pagerėjimas didėja kartu su bendra savaitine fizinio aktyvumo trukme. Vienoje apžvalgoje nustatyta, kad optimalus efektas dažnai pasiekiamas esant maždaug 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio krūvio per savaitę.
Visa tai leidžia manyti, kad naujoji apžvalga tikėtina nuvertina tikrąją mankštos naudą osteoartritu sergantiems žmonėms.
Mažiau skausmo ir geresnė fizinė bei psichinė sveikata
Net ir atsižvelgiant į tyrimo ribotumus, nustatytas nedidelis skausmo sumažėjimas gali reikšmingai pagerinti kasdienį gyvenimą. Pavyzdžiui, 10% sumažėjęs skausmas gali apčiuopiamai pagerinti gebėjimą judėti, dirbti, bendrauti ir rūpintis kitais.
Apžvalga taip pat parodė, kad mankšta skausmą gali sumažinti panašiai kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar kortikosteroidų injekcijos, tačiau be vaistų šalutinio poveikio ir papildomų išlaidų.
Be tiesioginės įtakos sąnarių skausmui, fizinis aktyvumas gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, pakelia nuotaiką, padeda valdyti kūno svorį ir mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip vėžys ar cukrinis diabetas.
Visa tai gali turėti didžiulę įtaką bendrai sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Ką daryti jums?
Remiantis apžvalgos rezultatais, galima teigti, kad bet kokia reguliari mankšta sergant osteoartritu suteiks bent tam tikrą skausmo palengvėjimą.
Ankstesni tyrimai rodo, kad kuo ilgiau laikysitės pasirinktos programos, tuo daugiau naudos galite tikėtis – tiek sąnariams, tiek bendrai sveikatai.
Geriausia mankšta yra ta, kurią iš tikrųjų darote. Jeigu mėgstate būti lauke ir vaikščioti, tai gali būti puikus pasirinkimas: vaikščiojimas gerina širdies veiklą, padeda mažinti skausmą ir suteikia psichologinės naudos.
Jei skausmas leidžia, verta kartais šiek tiek padidinti intensyvumą – iki tokio lygio, kai kalbėtis dar įmanoma, bet jau darosi sunkiau. Toks krūvis dažnai siejamas su didesne nauda sveikatai.
Jeigu labiau patinka sporto salė, jėgos pratimai taip pat gali būti labai naudingi, ypač jeigu mankštinatės nuosekliai ir ilgą laiką. Stiprėjant raumenims, jie geriau stabilizuoja sąnarius, mažėja apkrova pažeistoms struktūroms, todėl gali sumažėti ir skausmas.
