Kasmet atėjus šalčiams vėl atsinaujina sena diskusija: ar galima susirgti, jei išeisi į lauką be striukės? Vieniems tai atrodo akivaizdi tiesa, kiti tai laiko mitu. Mokslinis atsakymas aiškus: pats šaltis peršalimo nesukelia. Tikrosios ligų priežastys yra virusai ir bakterijos. Tačiau šiai tiesai svarbus vienas „bet“.
Žema temperatūra pati savaime mūsų neužkrečia, tačiau sudaro palankias sąlygas infekcijoms plisti. Šaltuoju metų laiku imuninė sistema gali veikti ne taip efektyviai: dalis organizmo energijos skiriama kūno šilumai palaikyti, o apsauginės ląstelės į dirgiklius reaguoja lėčiau. Tai tiesiogiai ligos nesukelia, tačiau daro mus labiau pažeidžiamus virusams.
Kitas svarbus veiksnys – šaltas ir sausas žiemos oras. Jis išsausina nosies gleivinę, kuri yra natūralus barjeras nuo mikrobų. Kai gleivinė sudirgsta ar perdžiūsta, virusams lengviau patekti į organizmą.
Elgesio ir aplinkos vaidmuo
Žiemą žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, dažnai su uždarytais langais ir prasta ventiliacija. Kai daugiau žmonių būna vienoje erdvėje, gerokai išauga infekcijų perdavimo rizika.
Be to, moksliniai stebėjimai rodo, kad kai kurie virusai, ypač gripo, geriau išgyvena ir greičiau plinta būtent šaltoje ir sausoje aplinkoje. Todėl peršalimo ir ūminių kvėpavimo takų infekcijų (ŪKTI) pikas tradiciškai tenka žiemos mėnesiams.
Kaip apsisaugoti nuo virusų?
Šilta apranga svarbi patogumui ir imuniteto palaikymui, tačiau ji nėra apsauga nuo virusų. Tikroji profilaktika slypi kasdieniuose įpročiuose. Reguliarus rankų plovimas, vengimas liesti veidą ir atsargumas žmonių susibūrimo vietose gerokai sumažina užsikrėtimo riziką.
Ne mažiau svarbu net ir žiemą vėdinti patalpas, palaikyti pakankamą oro drėgmę, gerti pakankamai vandens ir laikytis subalansuotos mitybos. Vitaminų gausūs produktai padeda imuninei sistemai veikti stabiliai.
