Šiuolaikiniams paaugliams internetas tai ne tik socialiniai tinklai ar vaizdo platformos. Vis dažniau jų kasdienybėje atsiranda ir pokalbiai su dirbtinio intelekto (DI) „chatbotais“. Nauji duomenys iš JAV rodo, kad net du trečdaliai paauglių bent kartą bendravo su tokio tipo įrankiais, o apie 30 proc. naudoja juos kasdien.
Populiariausias išlieka „ChatGPT“, kuriuo naudojasi 59 proc. apklaustų paauglių. Kur kas rečiau pasirenkami „Google Gemini“ (23 proc.) ir „Meta AI“ (20 proc.). Savo vietą rado ir „Character.ai“, kur paaugliai gali „bendrauti“ su įvairiais personažais ir vaidinti roles pokalbiuose.
Naudojimo intensyvumas labai skiriasi. Maždaug trečdalis paauglių kreipiasi į paauglių „chatbotus“ kasdien, o apie 4 proc. pripažįsta, kad daro tai beveik nuolat, panašiai kaip tikrina socialinius tinklus. Vis dėlto šioje amžiaus grupėje vis dar dominuoja „YouTube“, kurią naudoja apie 90 proc. jaunuolių. Tyrimą 2025 metų rudenį JAV atliko „Pew Research Center“, apklaususi 1 458 paauglių nuo 13 iki 17 metų.
Kas naudoja DI „chatbotus“ dažniausiai?
Išsamesnė duomenų analizė rodo, kad vienodas priėjimas prie naujų technologijų vis dar yra mitas. DI „chatbotus“ dažniau naudoja juodaodžiai ir lotynų kilmės paaugliai, apie 70 proc. Tuo tarpu tarp baltųjų šis rodiklis siekia 58 proc. Panašūs skirtumai matomi ir bendrajame internete praleidžiamame laike.
Amžius taip pat svarbus. Vyresni paaugliai nuo 15 iki 17 metų dažniau eksperimentuoja su dirbtiniu intelektu, apie 68 proc., palyginti su jaunesniais 13 – 14 metų, kur šis skaičius siekia 57 proc. Tai gali būti susiję su didesne mokyklinių užduočių našta ir tuo, kad tokios priemonės vis dažniau naudojamos kaip pagalba ruošiantis pamokoms ar rašant darbus.
Įdomu ir tai, kaip platformų pasirinkimą veikia šeimos pajamos. „ChatGPT“ dažniau naudoja paaugliai iš pasiturinčių namų, apie 62 proc., lyginant su 52 proc. šeimose, kur metinės pajamos mažesnės nei 70 tūkst. eurų. Tuo tarpu „Character.ai“ dvigubai dažniau renkasi jaunuoliai iš skurdesnių šeimų, galbūt dėl žaidimiškesnio, „pabendrauk su personažu“ formato.
Kai pokalbiai peržengia saugias ribas
Kartu su entuziazmu dėl naujų galimybių vis dažniau kalbama ir apie rizikas psichikos sveikatai. Jungtinėse Valstijose dviejų paauglių šeimos, Adamo Raine ir Amaurie Lacey, padavė „OpenAI“ į teismą. Jos teigia, kad „ChatGPT“ pateikė jų vaikams išsamių patarimų, susijusių su savižudybe.
„OpenAI“ duomenimis, pokalbiai savižudybės tema sudaro apie 0,15 proc. visų savaitinių sąveikų. Skamba kaip labai mažai, tačiau prie maždaug 800 mln. aktyvių naudotojų per savaitę tai vis tiek yra daugiau negu milijonas tokių pokalbių.
Panašios tragedijos palietė ir „Character.ai“, ypač populiarią tarp jaunesnių naudotojų. Po kritikos banga bendrovė nusprendė išimti „chatbotus“ vaikams ir pakeisti juos funkcija „Stories“, kuri labiau primena interaktyvų žaidimą, o ne asmenišką pokalbį.
Ekspertai pabrėžia technologijų kūrėjų atsakomybę. Psichiatrė Nina Vasan iš Stanfordo universiteto primena, kad net jei įrankiai nebuvo kurti emocinei pagalbai, žmonės vis tiek taip juos naudoja. O tai reiškia pareigą daryti viską, kad sistemos būtų kuo saugesnės pažeidžiamiems vartotojams.
Valstybės ieško sprendimų, bet aiškaus recepto dar nėra
Susirūpinimas dėl vaikų ir paauglių saugumo internete verčia valdžias imtis vis griežtesnių priemonių. Australija 2025 metų gruodžio 10 dieną uždraudė naudotis socialiniais tinklais vaikams iki 16 metų. Tai vienas griežčiausių reguliavimų Vakarų pasaulyje.
Jungtinėse Valstijose vyriausiasis šalies gydytojas dar 2024 metais pasiūlė idėją socialiniuose tinkluose rodyti įspėjimus, panašius į tuos, kurie matomi ant cigarečių pakelių. Tikslas yra aiškiai priminti apie galimą žalą psichikai.
Nors aprašyti tyrimai ir skaičiai susiję su JAV, bendras vaizdas deja panašus ir kitose šalyse, taip pat ir Lenkijoje ar Lietuvoje. Paaugliai vis dažniau bendrauja su DI, o atsakymo, kaip juos apsaugoti, kol kas nėra. Diskusijos dėl saugumo, atsakomybės ir ribų dar tik prasideda.
