Demencija dažnai vystosi tyliai ir metų metus gali likti nepastebėta. Vis dėlto kai kurie įspėjamieji ženklai pasireiškia vos pabudus ryte. Gydytojai atkreipia dėmesį į tam tikrus simptomus po miego, kurie gali būti susiję su naktiniais kvėpavimo sutrikimais ir ilgainiui didinti demencijos, insulto bei širdies ligų riziką.
Australijos mokslininkai nurodo, kad viena iš galimų prastėjančios atminties ir Alzheimerio ligos vystymosi priežasčių gali būti smegenų „deguonies badas“ miego metu.
Tyrimo autorės profesorės Elizabeth Colson teigimu, paprastas miego trūkumas dažniausiai sukelia tik laikiną smegenų nuovargį. Tačiau kai dėl kvėpavimo sutrikimų smegenys nuolat negauna pakankamai deguonies, gali prasidėti negrįžtami pakitimai, būdingi demencijai.
Mokslininkai toliau aiškinasi, kaip tiksliai deguonies stoka (hipoksija) veikia kognityvinių funkcijų silpnėjimą. Profesorė Colson pabrėžia, kad maždaug pusė vyresnio amžiaus žmonių serga obstrukcine miego apnėja – būkle, kai miego metu dėl viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimo ar užkritimo periodiškai sustoja kvėpavimas.
Jungtinėje Karalystėje su šia problema gali gyventi iki 10 milijonų suaugusiųjų, tačiau oficiali diagnozė nustatyta tik maždaug 700 tūkstančių žmonių. Be to, beveik keturi milijonai asmenų jau patiria ryškius simptomus, pavyzdžiui, nuolatinį mieguistumą dieną.
Dažniausi miego apnėjos požymiai yra dažnas garsus knarkimas, dusulio epizodai naktį ir kvėpavimo pauzės, trunkančios nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.
Vis dėlto ryškiausi signalai apie rimtesnį sveikatos sutrikimą neretai išryškėja būtent ryte. Įspėjamieji simptomai gali būti šie:
- pabundate su labai skausminga arba stipriai išsausėjusia gerkle;
- dažni rytiniai galvos skausmai;
- galvos svaigimas vos pabudus.
Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba miego apnėją apibūdina kaip būklę, kai miego metu kvėpavimas periodiškai sustoja ir vėl atsistato. Nors pavieniai epizodai dažniausiai nėra pavojingi, negydoma miego apnėja ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų.
Profesorė Colson pabrėžia, kad miego apnėja toli gražu ne visada reiškia demenciją. Kai kurių pacientų būklė pastebimai pagerėjo, o atmintis sustiprėjo pradėjus tinkamai gydyti miego sutrikimus.
Be neigiamo poveikio smegenims, miego apnėja kenkia ir širdžiai bei kraujagyslėms. Dėl nuolat pasikartojančių kvėpavimo sustojimų kraujyje staigiai sumažėja deguonies kiekis, o kraujospūdis pakyla. Tai reikšmingai didina insulto ir širdies ligų riziką.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tam tikri asmenybės pokyčiai ir nuolatinis nerimas gali būti specifinių demencijos formų simptomai. Ankstyvose stadijose demencijos požymiai dažnai būna labai nežymūs, todėl juos lengva supainioti su kitomis ligomis ar paprastu nuovargiu.
